Patologinis kritikas – terminas, sugalvotas apibūdinti smerkiantį vidinį balsą. Visi turime šį kritišką vidinį balsą. Tačiau žmonėms su žema saviverte jis yra žymiai garsesnis ir piktesnis.
Ką daro kritikas?
-
Kaltina, kad kažką darote ne taip;
-
Lygina jus su kitais žmonėmis, jų gebėjimais ir darbo rezultatais;
-
Nustato nerealius tobulumo standartus ir baudžia už klaidas;
-
Prisimena visas jūsų nesėkmes ir niekada neprisimena jūsų pasiekimų.
Kritikas visada žino, kaip reikia gyventi. Jeigu tu nesi pats geriausias, vadinasi, esi pats blogiausias. Jis gali įrodinėti jums, kad esate kvailys, tinginys, savanaudis. Jis „perskaitys” jūsų draugų/kolegų mintis ir įtikins, kad niekam neįdomu su jumis kalbėtis. Kritikas perdeda silpnybes: „tu visada pliurpi kvailystes”, „tau niekada nieko nesigauna”, „tu amžinai viską sugadini”.
Įdomiausia, kad šiuo kritiku visada tikima!
Atrodo, jog visiškai normalu save teisti, kadangi pasitikite tuo, ką jaučiate ir darote.
Įsivaizduokite, kad jūsų laukia pasimatymas. O galvoje sukasi maždaug tokios mintys: „na, tu ir nuobodybė, žvengi kaip arklys, žmogus įnikęs į savo telefoną, jam į tave nusispjauti…”
Na, kaip?
Kritikas smerkia, kaltina ir ieško prie ko prisikabinti.
Beje, kartais jis gali ne tik kalbėti, bet ir parodyti jūsų nesėkmių momentus bei nuolat kartoti šias scenas jūsų galvoje.
Kritikas naudojasi gyvenimo vertybėmis ir taisyklėmis ir nukreipia visa tai prieš jus pačius. Jis lygina tai, koks jūs esate, su tuo, koks turėtumėte būti.