Pasirinkti save, o ne būti patogiu

Kas yra „patogus“ žmogus? Tai tas, kuris su viskuo sutinka, stengiasi visiems įtikti, pildo visus mūsų norus, stengiasi visokeriopai padėti ir niekada nesako „ne“. Bet ar tikrai taip malonu ir komfortiška su patogiais žmonėmis?

Šiandien visi žino apie asmenines ribas, tačiau ne visi gali ir yra pasirengę jas apginti, nes tuomet teks palikti komforto zoną ir prarasti daugybę „draugų“, kurie iš tikrųjų tik aktyviai ir begėdiškai naudojosi jūsų patogumu.

Su patogiais žmonėmis, viena vertus, labai lengva, juk jie su viskuo sutinka iš anksto, nereiškia jokių prieštaravimų ir pareigingai tyli, o kita vertus, labai sunku, kadangi jų noras įtikti, visame kame būti paklusniais ir pavyzdingais, pamažu ima varginti ir erzinti. Mažai kam įdomu ilgą laiką bendrauti su žmogumi, kuris neturi savo nuomonės, nesveikai aukojasi dėl kitų ir nuvertina save.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Kodėl gi žmogus tampa patogus? Daugelis problemų mūsų gyvenime kyla iš vaikystės, asmeninių ribų klausimas – ne išimtis.

Perdėta tėvų globa. Tai veda vaiką į infantilumą ir nesugebėjimą apginti savo interesų, priimti sprendimų, išreikšti savo norus ir poreikius. Dažniausiai tai susiveda į atsakomybės už savo gyvenimą suvertimą kitiems žmonėms.

Jausmų slopinimas. Vaiko norų ir interesų nepaisymas irgi tampa priežastimi, dėl kurios jis užauga labai patogiu suaugusiuoju, kuriuo naudosis visi, kas tik netingi.

Natūralu, kad žmogus nori patikti. Galima, žinoma, apsimesti, kad to nesinori, bet giliai širdyje įkalintas jūsų „aš” veršis į laisvę. Jūs iš visų jėgų stengsitės padaryti gerą įspūdį, norėsite atkreipti jus dominančio/patinkančio žmogaus dėmesį. Kartais netgi fiziškai galite jausti diskomfortą, kai jaučiate, jog kažkas jūsų nemėgsta.

Keista, bet kai kuriais atvejais kuo labiau nepatinkate, tuo labiau norisi parodyti save iš geriausios pusės. Paprastai tai duoda negatyvų rezultatą. Nes rinktis visada reikia save ir tik save. Banalus saugos technikos lėktuve pavyzdys: pirmiausia užsidėkite deguonies kaukę sau, o jau paskui – vaikui. Nes jeigu nualpsite be oro patys, nebeliks kam pasirūpinti vaiku. Tas pats ir čia: pirmiausia pagalvokite apie save ir tik po to apie vaiką/draugą/giminaitį.

Kaip suprasti, kad žmogus patogus:

Praktiškai nevartoja žodžio „ne“;
Jį valdo baimė prarasti santykius, staiga nusprendus išsakyti savo nuomonę ar pageidavimą;
Atsiranda gėdos ir kaltės jausmai, jei tenka kažkam pasakyti „ne”;
Nuolatinė priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės;
Paklusnus aplinkinių norų, kitų žmonių įsakymų vykdymas, prieštaraujantis paties žmogaus norams ar interesams;
Išsaugomi santykiai su žmonėmis, su kuriais nekomfortiška ir netgi pavojinga, iš baimės „pasirodyti blogu“ šio žmogaus ir kitų akyse.

Ar patogus žmogus laimingas? Atsakymas neigiamas, juk jam tenka tenkinti kitų žmonių norus, o sau pačiam ir savo gyvenimui nebelieka nei jėgų, nei laiko.

Kai tik jis nustoja būti patogus, iš karto praranda daug žmonių iš savo aplinkos, tačiau tuo pat metu įgyja laisvę ir laimę.

Rekomenduoju atlikti keletą veiksmų:

Susiformuoti savo interesus ir nuomonę;
Paeksperimentuoti, kas jums patinka, o kas ne;
Įvertinti savo aplinką – kas jums patinka kiekviename žmoguje, o kas ne;
Padirbėti su savo saviverte, įsiklausyti į save, savo vidinę būseną.

Pirmoje eilėje būtina atsikratyti blogo įpročio visiems įtikti, ir tai padaryti reikia iš meilės sau. Būtinai nusibrėžkite protingas ribas. Priimkite ir supraskite, kad jūsų nuolat kartojamas paslaugus „taip“ nepakeis žmogaus požiūrio į jus, jie jūsų nepamils vien tik už nuolatinį ir paklusnų nuolaidžiavimą visame kame.

Gėdos ir nepatogumų jausmus sunku užgesinti, jeigu jie susiformavo dar vaikystėje, tačiau būtent šie jausmai jus stabdo ir neleidžia teisingai susidėlioti prioritetų.

Pažvelkite savo baimei į akis ir pripažinkite sau pačiam, kas jums iš tikrųjų svarbu. Tačiau nepamirškite ir kompromisų. Klausykitės, bet išsakykite ir savo nuomonę, kurią norite išsakyti, o ne tą, kuri patogi kitiems. Neužsiimkite saviapgaule: tikri ir artimi žmonės neišduos, net jeigu tarsite jiems „ne” dažniau negu „taip”.