Kiekvienas turi tokį žmogų. Tą, kuris visada mylės. Neieškos naudos ir neišduos. Nepažemins nei žodžiais, nei abejingumu. Jis visada šalia, tačiau mažai kas jį pastebi, mato, jaučia. Tai žmogus, kuris gimė jumis rūpintis ir palaikyti bet kurią akimirką.
Ir tas žmogus esate jūs pats.
Kalba čionai eina anaiptol ne apie narcisizmą ar aklą egoizmą.
Egoistas reikalauja meilės iš kitų, jis tiesiogine prasme išpurto iš aplinkinių viską, ko jam reikia, bet vis tiek negali pasisotinti. Jo alkis nepasotinamas. Nes jis visiškai pamiršo save. Jis nemoka mylėti savęs, dėl to reikalauja, kad aplinkiniai duotų visa tai, ko jam taip reikia.
Narcizas nemato nieko, išskyrus save patį. Jis perdėtai savimi didžiuojasi. O po visu tuo – tuštuma, fikcija, nieko daugiau. Jis mėgaujasi savo įsivaizduojamais nuopelnais ir pasiekimais, nepastebėdamas, kad atstumia žmones. Jis irgi nemyli savęs.
Kas nemyli savęs, negali mylėti ir kitų. Negalite duoti kam nors meilės, jei patys jos neturite.
O tas, kuris myli save, myli ir kitus. Tiesiog šiaip. Avansu. Jis duoda žmonėms savo meilę. Ir nieko neprašo mainais. Jam tai natūralu.
Jo pasaulio veidrodis nėra iškreiptas. Jis mato pasaulį tokį, koks jis yra.
Taip, skaudėti gali visiems. Bet jeigu žmogus myli save, jis sugebės laiku savimi pasirūpinti. Galės pats save palaikyti, pats sau padėti.
Jo stiprybė tame, kad jis pasikliauja savimi. Kaip sakoma: „Aš turiu savo AŠ, ir mudu drauge susidorosime!” Ir kol žmogus turi savyje atramą, jis tikrai gali viską.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…