Dabar vis dažniau norime „turėti“. „Noriu turėti vaiką“ – vietoje „noriu būti mama“, „noriu turėti vyrą“ – vietoj „noriu būti žmona“ ir pan.
Už šių kalbos subtilybių slypi žmogaus požiūris į gyvenimą, jo devizas: arba – aš kažkam, arba – kažkas man…
Trokšdami turėti, mes laužome gyvenimus, sudaužome širdis ir kenčiame nuo vienatvės…
Norinčiam „turėti“ visada neužteks to, ką jis turi. Mažai pinigų, mažai valdžios, mažai vienos žmonos, mažai draugų, mažai linksmybių, mažai paties savęs.
Vartotojas, neturėdamas nuosavos esmės, susilipdo save iš viso to, ką jis turi.