Noras padėti

Pradėjote domėtis psichologija, užsiėmėte kokia nors dvasine praktika, ėmėte skaityti ezoterinę literatūrą ir jūsų gyvenimas per pakankamai trumpą laiką kardinaliai pasikeitė. Daug ką suvokėte, pakeitėte pasaulėžiūrą, aiškiai pamatėte, kokias prieš tai darėte klaidas. Tapote ramesni, taikesni ir širdyje pagaliau įsiviešpatavo toji pati harmonija, apie kurią esate tiek daug girdėję.

Ir štai su atitinkamu žinių bagažu, jau suvokdami Visatos ir priežasties-pasekmės dėsnius, matote, kaip artimi žmonės, patekę į sudėtingas gyvenimo situacijas, numoja ranka į problemas ir piktinasi, kad Dievas toks neteisingas. Matote, kaip jie niršta ir įsmunka į aukos poziciją. Turėdami žinių, stebėdami iš šalies, puikiai suprantate, kodėl jų gyvenime pasitaiko vienų ar kitų situacijų. Suprantate, ko iš tų žmonių nori gyvenimas. O jie juda kardinaliai priešinga kryptimi ir vis labiau tolsta nuo teisingo sprendimo. Tikiu, kad tokiais momentais jūs kupinas troškimo padėti, patarti, kaip tam žmogui išlipti iš pelkės. Trokštate paaiškinti, kad už visus gyvenimo įvykius atsakingas tik pats žmogus ir niekas daugiau.

Jeigu toks noras jums gerai pažįstamas – sustokite!

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Noras padėti atves vien tik į barnius, pykčius, tarpusavio nesupratimą, kaltinimus ir nuoskaudas. Jeigu žmogus nesuvokia to, ką jau suvokėte jūs, visiškai beprasmiška jam kažką patarinėti ar įrodinėti, jis geriausiu atveju numos ranka į patarimą, palaikys jus keistuoliu, o blogiausiu – pradės priekaištauti, kad jūs, užuot jo pagailėję ar palaikę, pliurpiate kažkokius kliedesius.

Žmogus, užkraunantis atsakomybę už savo gyvenimą kitiems žmonėms, aplinkybėms, aukštesniosioms jėgoms – nepajėgus jūsų girdėti ir suprasti. Gaila, bet jūsų nuoširdus noras padėti tik sukomplikuos situaciją ir dar labiau pastūmės žmogų žengti ta pačia priešinga kryptimi, tolyn nuo problemos sprendimo.

Kiekvienas žmogus šiame gyvenime turi savas pamokas ir savą dvasinio ir asmenybės augimo kelią. Kažkas lekia šiuo keliu dideliu greičiu, o kažkas šliaužia sunkiai ir lėtai it vėžlys. Esama ir tokių, kurie kaip vėžiai ropoja atbulomis, degraduoja, vis labiau toldami nuo to tikslo, kuriam gimė šioje planetoje.

Dėl to, jei tobulėjimo kelyje išsiveržėte toli į priekį, o jūsų artimi ir mylimi žmonės vis dar trypčioja kelio pradžioje, žinokite – jokie jūsų įkalbinėjimai, jokie prašymai nepajėgūs priversti juo paspartinti žingsnį. Jūs negalite išmokti už juos jų pamokų, priimti už juos sprendimų, gyventi už juos jų gyvenimo. Jūs galite tik mylėti juos visa širdimi, melstis ir palaikyti.

Kitas dalykas, jeigu juos įkvėps jūsų permainos ir jie patys pradės domėtis, kaip jums tai pavyko. Tada jūsų troškimas padėti sutaps su jų troškimu gauti iš jūsų pagalbos. Štai tada ne tik galima, bet ir reikia, kruopščiai parenkant žodžius, paaiškinti artimiesiems, kas, kaip ir kodėl vyksta jų gyvenime, kaip galima su tuo susitvarkyti. Šiuo atveju sulauksite visiškai kitos reakcijos – ne pykčio ir pasipriešinimo, o dėkingumo.

Artimiesiems padėti galima tik įkvepiant juos savo asmeniniu pavyzdžiu, dėl to susikoncentruokite į savo gyvenimą, savas gyvenimo pamokas, savus pokyčius. Pasaulį pakeisti galima tik pradėjus nuo savęs. Nuo to ir pradėkite.