Sąvokos „protingas“ ir „kvailas“ yra santykinės, tačiau psichologai įvedį keletą neverbalinių požymių, kurie iš karto leis suprasti, kas stovi priešais jus. Visų pirma, svarbus yra sąmoningumas ir elgesys, o ne gebėjimas spręsti integralus.
Žmonės, kurie stebi savo kalbėseną ir filtruoja elgesį, sukuria malonų įspūdį nuo pirmųjų susitikimo sekundžių. Kiti veiksniai jį sustiprina ir sukuria mąstančio, išmintingo žmogaus įvaizdį.
Tai kur gi ta riba, kuri skiria protingą nuo kvailo?
1. Protingas žmogus visada turi tikslą
Bet koks dialogas, asmeninio susitikimo ar skambučio metu, visada yra priemonė pasiekti tam tikrą tikslą. Protingi žmonės nekalba vien tam, kad kalbėtų, šiuo atveju tai tebus tušti plepalai. Kvaili žmonės mėgsta papliurpti tiesiog šiaip sau – jie pasiduoda tinguliui ir nuoboduliui, skiria tam laiką, kurį galima būtų panaudoti žymiai naudingiau.
2. Protingi žmonės nebijo vienatvės
Žmogui neturėtų būti nuobodu pačiam su savimi, nes laikina izoliacija padeda geriau pažinti save ir tampa stimulu rimtiems vidiniams pokyčiams bei analizei.
O kvaili žmonės bijo susidurti su savo vidine „tuštuma“. Jie yra apsėsti socialinių tinklų ir nuolatinio išorinio informacijos srauto. Tai logiška, tačiau kiekvienam žmogui reikia laiko įsiklausyti į save ir visą įgytą patirtį perleisti per savo sąmonės prizmę.
3. Protingas siekia pusiausvyros
Visur turi būti pusiausvyra – protingi žmonės tai supranta ir nubrėžia ribą tarp kitų žmonių pasakojimų ir asmeninės patirties, apskaičiuoja riziką, vengia šablonų ir lygina vidinius pojūčius su realiais duomenimis. Kvaili žmonės dažnai linkę į kraštutinumus, tačiau vien „juoda ir balta“ neegzistuoja, yra kažkas tokio tarp jų. Tarp išorinės patirties (filmų, knygų, draugų pasakojimų) ir savo patirties.
4. Protingi žmonės nori daugiau
Žmonės, kurie stengiasi susigaudyti savyje, yra dėmesingi smulkmenoms ir supranta, kad komforto zona veda į sąstingį. Ir tuo jie daro įspūdį kitiems.
Kvaili žmonės vadovaujasi stereotipais, dėl kurių jie atrodo vienas į kitą panašūs kaip klonai, ko protingi žmonės stengiasi vengti.
5. Protingi bendrauja ne vien žodžių pagalba
Protingi žmonės gali kalbėtis su kūrėjais per jų kūrybą, pavyzdžiui, su rašytoju per knygas. Jie moka išgirsti ir suprasti prasmes, kurias kitas žmogus įdeda į meno kūrinį. Kvaili žmonės nemato to būtinybės ir supranta tik vieną kalbą – žodžių kalbą, ignoruodami milijonus kitų bendravimo ir dvasinio užsipildymo būdų.
6. Protingas žmogus nesustoja pusiaukelėje
Protingi žmonės dės visas pastangas užbaigti pradėtus darbus, kad neapkrautų savęs „šiukšlėmis“ iš nebaigtų darbų. Kvaili žmonės dažnai kapituliuoja jau po pirmos klaidos ar kritikos iš išorės. Jiems rūpi kitų, bet ne jų pačių nuomonė.
7. Protingas supranta, kad už viską reikia mokėti
Šiuolaikiniame pasaulyje viskas, ką žmogus daro kitų labui, yra paslauga, už kurią reikia mokėti. Protingi žmonės tai supranta ir su dėkingumu atiduoda duoklę kūrėjams.
Jie mielai patys kuria naujus dalykus, kad duotų pasauliui kažką savo, ir taip parodytų nuoširdų dėkingumą.
Kvailiai, savo ruožtu, mano, kad juos visi privalo aptarnauti, ir gailisi leisti pinigus dalykams, kurie juos supa kasdieniame gyvenime.
8. Protingas atsargiai elgiasi su informacija
Protingi žmonės supranta, kad neverta užkimšti smegenų tonomis nereikalingos informacijos. Suprasti reikia ne faktus, o priežasties-pasekmės ryšį tarp jų ir jų esmės. Protingam žmogui būdingas informacinis „detoksas“, be to, jis neskuba kritikuoti, neišsiaiškinęs.
Kvaili žmonės vartoja informaciją negalvodami ir nefiltruodami.
Jie lengvai vertina daiktus ir reiškinius, nežinodami tikslių aplinkybių, o kritikos pagalba bando susikurti tariamo eksperto įvaizdį, siekdami kažkaip parodyti savo autoritetą visuomenėje.
9. Turi aistrą savęs tobulėjimui ir augimui
Protingi žmonės supranta, kad jiems visada yra ko siekti. Bet kuriame gyvenimo ir karjeros etape. Jie patys supranta, ką turi daryti, kad galėtų save realizuoti pilnu pajėgumu. Jiems būdinga sveika savikritika. Kvaili žmonės arba priima kaip motyvaciją kitų nuomonę, arba apskritai stagnuoja.