Neigiamos emocijos žmogui netgi labiau būtinos, negu teigiamos. Taip yra dėl to, kad negatyvios emocijos – tai pavojaus signalai. Jie trunka ilgiau, nei teigiamos emocijos dėl tos priežasties, kad pavojaus signalas turi skambėti iki to laiko, toji grėsmė nebus pašalinta.
Teigiamos emocijos – tai signalas, kad žmogus sugrįžo į normalią būseną, todėl jos trunka neilgai.
O neigiamos emocijos užplūsta tada, kai nepatenkinami kažkokie mūsų poreikiai. Šios emocijos būtinos tam, kad galėtume įvertinti nesėkmės laipsnį, siekiant tikslo.
Nepatenkintus poreikius mes išgyvename kaip nerimo ir nepasitenkinimo būseną. Neigiamų emocijų uždavinys – paskatinti organizmą ieškoti naujų būdų, kaip galima būtų pasiekti norimą rezultatą. Būtent dėl to nėra jokios priežasties ilgam laikui pasinerti į negatyvią būseną. Neigiamos emocijos – signalas veikti, o ne signalas nuleisti rankas ir pasiduoti.
Stresinės emocijos, kurioms priskiriamas pyktis, liūdesys ir baimė, kryptingai mobilizuoja žmogų adaptuotis, skatina jį nusiteikti veiklai.
Štai jos – pagrindinės kai kurių neigiamų emocijų funkcijos.
Baimė – gynybinė reakcija į realią ar įsivaizduojamą grėsmę. Baimė mobilizuoja žmogų, paskatina imtis veiksmų, kurie galėtų pašalinti grėsmę.
Liūdesys – emocinė reakcija į reikšmingų santykių su kitais žmonėmis ar vertybių (savigarbos, darbo) praradimą. Liūdesys nukreipia žmogaus veiklą į naujų santykių su žmonėmis kūrimą, patirtų nuostolių kompensavimą, naujų gyvenimo tikslų ir prasmių paieškas.
Pasibjaurėjimas – emocija, leidžianti išvengti skausmo ir nemalonių bei potencialiai pavojingų dalykų. Pasibjaurėjimas signalizuoja kitam žmogui, kad jis turi pakeisti savo išvaizdą, manieras ar elgesį, kad nebūtų atstumtas.
Panieka – emocinis savo pranašumo prieš žmogų, kuris padarė nevertą poelgį, išgyvenimas.
Pyktis – emocinis kelyje link tikslo iškilusios kliūties išgyvenimas, pyktis kyla, jei apribojama fizinė ar psichologinė laisvė, kai žmogus įžeidinėjamas, apgaunamas. Pyktis padeda pašalinti kliūtis ir patenkinti poreikius, mobilizuoja energiją aktyviai savigynai, didina pasitikėjimą savimi, mažina baimę, kuri apima iškilus pavojui.
Gėda – emocinis savo neišmanymo ir neatitikimo socialiniams reikalavimams neatitikimo išgyvenimas. Gėdos dėka žmogus įgyja gebėjimą atsižvelgti į socialinius vertinimus, kitų nuomonę ir jausmus, socialines normas.
Kaltė – emocinis sąžinės, kaip atsakingo požiūrio į savo elgesį ir ištikimybės savo įsitikinimams, atspindys. Kaltė skatina asmenį ištaisyti tai, kas buvo padaryta, ir atlyginti kitam padarytą žalą.
Štai tokios dviprasmiškos neigiamos emocijos.
Atpažinkite, priimkite ir pamilkite savo neigiamas emocijas. O svarbiausia – atminkite, kad neigiamos emocijos reikalingos tam, kad galėtumėte mobilizuoti save veiksmams, galėtumėte pakeisti netinkamą elgesį ir pažiūras. Dėl to tiesiog imkitės veiksmų ir nustokite jaudintis.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…