Mokykimės niekada nepykti

Įsivaizduokite: stovite priešais žmogų, kuris tiesiog kunkuliuoja iš pykčio ir rėkia ant jūsų, o viskas, ko jums norisi – atsakyti jam tuo pačiu. Problema tik ta, kad jį aprėkę, situacijos nepagerinsite. Tai kaipgi suimti save į rankas ir susitvardyti? Yra du būdai, ir tik vienas iš jų – teisingas.

Imkime ir išsiaiškinkime, kaip sulaikyti pyktį, kuo pagrįsta klaida ir kaip ją ištaisyti, palengvinant gyvenimą ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Pykčio slopinimas – vienareikšmiškai prasta idėja

Šiuo atveju jūs paprasčiausiai iškošiate pro dantis „viskas gerai” ir bandote toliau užsiimti savais reikalais. Toks elgesys išties paslepia pyktį, tačiau tik nuo aplinkinių. O jūsų emocijos tik dar labiau sustiprėja, jei bandote jas užgniaužti.

Oliveris Brukmanas aprašė kelis eksperimentus, kurie patvirtina, jog emocijas slepiantys žmonės pergyvena jas žymiai stipriau ir ilgiau nei tie, kurie nesidrovi tas emocijas išreikšti. Jeigu bandote sulaikyti ašaras, jos niekur nedingsta, o noras verkti tik dar labiau sustiprėja. Kas vyksta mūsų galvose, kai bandome užgniaužti pykčio pliūpsnį? O galvose – tikras uraganas!

Jūs nustojate jausti pozityvias emocijas, o ne negatyvias. Jūsų smegenų sritis, atsakinga už emocijas, perkraunama darbu. Kas įdomiausia – emocijas slopinate jūs, o blogiau pasidaro ir jūsų pašnekovui. Kai tik pradedate slopinti pyktį, oponento kraujo spaudimas pašoka ir tokie dalykai galiausiai suformuoja stabilų priešiškumą jūsų adresu. Jeigu esate priversti bendrauti ilgesnį laiką, esama tikimybės, kad santykiai susiklostys ypatingai bjaurūs, ir tai vargu ar džiugi naujiena.

Be viso kito emocijų slopinimas reikalauja valios pastangų, o jėgos ir energija, kaip visi žinome, anksčiau ar vėliau išsenka. Būtent todėl emocijas slopinantys žmonės dažniau patenka į situacijas, kai dėl išrėžtų žodžių vėliau tenka gailėtis.

Kažkas dabar pagalvos: „Aš taip ir žinojau! Jeigu slopinti pyktį kenksminga, teks visą įsiūtį išlieti ant aplinkinių!”

Ir tai – neteisingas sprendimas.

Negalima duoti valios pykčiui

Ir štai jūs pratrūkstate, išliejate pyktį ant draugo. Visa tai tik sustiprina emocijų sprogimą. Pyktis augs kaip sniego kamuolys sulig kiekvienu išrėktu žodžiu.

Ką daryti? Gal pamėginti nukreipti dėmesį į kitą pusę, bet argi tai padės?

Padės. Smegenų energetiniai resursai riboti, dėl to, jeigu perjungsite dėmesį kita kryptimi, smegenys jau negalės susikoncentruoti į nuolatinį ir visiškai beprasmišką nemalonių situacijų virškinimą.

Yra toks testas: vaikui duoda gabalėlį zefyro ir palieka kambaryje vieną, pažadėję eksperimento pabaigoje duoti du gabalėlius, jeigu jis sugebės susivaldyti ir nesuvalgyti to, ką jau turi. Kokie rezultatai? Vaikai, kurie sugebėjo suimti save į rankas ir nesuvalgė savo gabalėlio, ateityje pasiekė žymiai geresnių rezultatų karjeroje ir nė vienas iš jų neturėjo problemų su teisėtvarka.

Testo rezultatai suprantami, tačiau mažai kas kalba apie tai, kai vaikams pavyko nesuvalgyti zefyro. Viskas labai paprasta – jie nukreipdavo dėmesį kitur. Volteris Mišelas, tyrimo autorius, komentuoja: „Vaikai rado kuo save užimti. Jie niūniavo melodijas, krapštėsi ausis, žaidė pirštais ar tais daiktais, kuriuos aptiko kambaryje. Tokiu būdu jie užglaistė vidinį konfliktą ir atsikratė nemalonaus laukimo jausmo”.

Ši metodika veikia ir su kitomis stipriomis emocijomis. Pavyzdžiui, su pykčiu. Taip, žinau, labai sunku prasiblaškyti, kai kažkas visu balsu rėkia jums tiesiai į veidą. Tačiau yra vienas būdas.

Požiūris kitu kampu

Dar sykį detaliai įsivaizduokime situaciją: kažkas stovi tiesiai priešais jus ir ant jūsų rėkia. Baisiai knieti atsakyti tuo pačiu ar netgi užvažiuoti tokiam „pašnekovui”.

O ką, jeigu aš jums pasakysiu, jog šis žmogus ką tik palaidojo motiną? Ar išgyvena sunkias skyrybas ir vakar iš jo atėmė tėvystės/motinystės teises? Labai tikėtina, kad jūs jau nebeimsite jo pykčio taip giliai į širdį, galbūt netgi užjausite.

Kas pasikeitė? Nieko! Tiesiog priešistorė, kurią pats sau papasakojote, privertė pažvelgti į situaciją kitu kampu. Kaip sakė Albertas Elisas: „Jūs pykstate ne ant įvykių, o ant savų minčių”. Kai sekantį kartą susidursite su situacija, kai kažkas nori išlieti ant jūsų savo pyktį, tiesiog pasakykite sau: „Aš čia niekuo dėtas. Šiam žmogui tiesiog bloga diena”. Kai tik keičiate požiūrį į situaciją, smegenys pakeičia su situacija susijusias emocijas.

Vienoje iš Deivido Roko knygų aprašytas įdomus eksperimentas. Profesorius Ošneris tyrė žmogaus emocijas tomografu. Bandomiesiems rodė vieną ir tą pačią prie bažnyčios verkiančio žmogaus nuotrauką. Iš pradžių žmonės jautė liūdesį ir užuojautą. Kai jiems pasakė, jog tai džiaugsmo ašaros, mat žmogus ką tik susituokė – žmonių emocijos kardinaliai pasikeitė. Profesorius aiškina šį reiškinį tuo, kad mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į pasaulį. Kai tik pasikeičia požiūris, pasikeičia ir emocijos.

Tokiu būdu gaunasi, kad jeigu pasakysite sau: „jam tiesiog bloga diena”, jūsų požiūris į realybę pasikeis ir negatyvias emocijas išstums pozityvios. Rezultato ilgai laukti nereikės. Tyrimai, kuriuos aprašė Džeimsas Grosas, parodė, kad tokius metodus praktiškai pritaikantys žmonės turi žymiai daugiau draugų ir artimų kontaktų.

Dar daugiau – ši metodika padės atsikratyti pykčio neužgniaužiant jo savo viduje, vadinasi, nebebus grėsmės, kad tas užkonservuotas pyktis kada nors sprogs. Daugiau nebereikės gailėtis dėl pykčio metu žmogui sviestų žodžių.

Ką gi galiausiai turime?

Norint atsikratyti pykčio, reikia:

  • Neslopinti jo – galbūt aplinkiniai ir nemato jo pasireiškimų, bet užtat puikiausiai jaučia jūsų būseną ir santykiai vis tiek sugenda;
  • Neužvesti savęs ir neišlieti visų emocijų ant aplinkinių. Nepasitenkinimo priežastį paaiškinti galima ramiai ir konstruktyviai. Nuo pykčio, kurį pats savyje pakurstote, jums patiems labiausiai ir klius;
  • Kitaip pažvelkite į situaciją. Tiesiog pasakykite sau: „Aš čia nieko dėtas, šitam žmogui šiandien tiesiog prastai sekasi”.

Žinoma, būna situacijų, kai oponentas stengiasi sąmoningai išmušti jus iš vėžių, tada nelieka nieko kito, kaip užgniaužti savyje pyktį, kad nekomplikuotumėte savo paties pergyvenimų. Ir visgi kartais kitoks požiūris į situaciją gali padėti pakeisti emocijas ir pykčio jausmą pakeisti užuojauta ar supratimu.

O dabar belieka paskutinis žingsnis, norint išsaugoti gerus tarpusavio santykius – atleisti. Tai reikalinga būtent jums, o ne oponentui. Prisiminkite senolių išminti: „laikyti savyje pyktį ant kito žmogaus – tai tas pats, kas išgerti nuodų, įsitikinus, jog nuo jų mirs jūsų skriaudėjas”.

.



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *