Laimė – tai Kelias, o ne Likimas

Mes tikimės, kad gyvenimas pagerės, kai mums sukaks 18 metų, kai susituoksime, kai gausime geresnį darbą, kai susilaukiame vaikų.

Paskui jaučiamės pavargę, nes vaikai auga lėtai, ir tada galvojame, kad tapsime laimingi, kai jie užaugs. Kai vaikai tampa savarankiškesni, kai prasideda paauglystė, skundžiamės, kad sunku su jais sutarti, kad bus lengviau, kai paauglystė pasibaigs.

Paskui tikime, kad gyvenimas pagerės, kai pagaliau nusipirksime didesnį namą ir geresnį automobilį, galėsime atostogauti, išeisime į pensiją.

Tačiau tiesa yra ta, kad nėra geresnio momento jaustis laimingam už šį konkretų momentą. Jeigu ne dabar, tai kada?

Atrodo, kad gyvenimas tuoj, tuoj prasidės, tikras gyvenimas! Tačiau visada iškyla kokia nors problema – koks nors neužbaigtas nebaigtas darbas, nesumokėta skola, o štai paskui prasidės tikras gyvenimas. Ir jei apie tai susimąstysime, paaiškės, kad šios problemos niekada nesibaigs. Iš jų, tiesa sakant, ir susideda gyvenimas.

Visa tai turėtų padėti suprasti, kad kelio į laimę nėra, kad pati laimė tai ir yra kelias. Turėtume vertinti kiekvieną akimirką, ypač kai ja dalinamės su brangiu žmogumi, ir prisiminti, kad laikas nieko nelaukia.

Nelaukite, kol baigsite mokslus, kol numesite 5 kilogramus, kol susilauksite vaikų, kol vaikai pradės lankyti mokyklą, ištekės, išsiskirs, nelaukite Naujųjų metų, pavasario, rudens ar žiemos, kito penktadienio, šeštadienio ar sekmadienio, arba tos akimirkos, kai mirsite. Laimė yra kelias, o ne likimas.

Dirbkite taip, kaip jums nereikėtų pinigų, mylėkite taip, kaip niekada nebūtumėte sužeistas meilės, šokite taip, tarsi niekas jūsų nematytų.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *