Kodėl mums taip sunku klausytis kritikos savo adresu ir pripažinti savo klaidas?
Bet kokios klaidos pripažinimas pasąmonės lygmenyje suvokiamas kaip mūsų netobulumas, kaip įrodymas, kad mūsų veiksmai nėra idealūs ir teisingi. Ir tai iš karto nusmukdo mūsų vidinį „aš“, mūsų Ego.
Ir čia galimi du keliai.
Pirmas kelias – leisti sau ir toliau mirkti mielų fantazijų ir kvailų įsitikinimų pelkėje ir išlikti komfortiškoje būsenoje.
Antras kelias – permąstyti situaciją, priimti,
pasidaryti išvadas, pajausti vidinį diskomfortą ir visų šių nemalonių užsiėmimų dėka pasiekti galutinį rezultatą – tapti tobulesniu.
Būtina prisiminti, kad klysta visi žmonės, tame tarpe ir genijai. Tai kam tada slėptis nuo realybės?
Pripažinti savo klaidas – neatsiejama asmeninio tobulėjimo ir vidinio augimo dalis.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…