Pagal skandinavų mitologiją, Krakenas – tai siaubingas milžiniškas jūros padaras (1 mylios ilgio), kuris puola laivus ir paprastai apibūdinamas kaip aštuonkojis arba kalmaras. Pasak kai kurių pasakojimų, Krakenas buvo toks didžiulis, kad jo kūną buvo galima supainioti su sala.
Pirmieji paminėjimai
Pirmą kartą paminėtas XIII a. islandų sagoje apie dvi jūrų pabaisas – Hafgufą (jūros miglą) ir Ljungbakrą (viržį). Teigiama, kad pirmasis iš jų – nuoroda į Krakeną.
Maždaug tuo pačiu metu (apie 1250 m.) Norvegijos moksliniame darbe užfiksuotas dar vienas pasakojimas apie pabaisą. Jame teigiama, kad buvo tik du šios „veislės” atstovai, nes jie negalėjo daugintis ir jiems reikėjo tiek daug maisto, kad negalėjo išgyventi. Toliau aprašomi Krakeno mitybos įpročiai, teigiama, kad jis specialiai spendžia spąstus žuvims. Jūrų gyvūnai susigundo maistu ir patys patenka į Krakeno burną.
Oficialus mokslas
Krakenas taip pat minimas pirmajame „Gamtos sistemos” leidime [1735 m.], švedų botaniko, gydytojo ir zoologo Karolio Linėjaus taksonominėje gyvųjų organizmų klasifikacijoje. Jis priskyrė krakeną galvakojams ir suteikė mokslinį pavadinimą Microcosmus marinus. Nors vėlesniuose „Systema Naturae” leidimuose monstras nebuvo minimas, vėlesniame savo darbe „Fauna Suecica” [1746 m.] Linėjus jį apibūdino kaip „unikalią pabaisą, kuri, kaip teigiama, gyvena Norvegijos jūrose, bet aš šio gyvūno nemačiau”.
Nors Krakenas paprastai apibūdinamas kaip milžiniškas aštuonkojis arba kalmaras, jis taip pat vadinamas „krabo pavidalo” būtybe. Buvo manoma, kad jis sukelia didelius sūkurius. Švedų rašytojas Jokūbas Valenbergas savo 1781 m. kūrinyje „Min son på galejan” („Mano sūnus galeroje”) taip aprašė Krakeną:
„Palaipsniui Krakenas iškyla į paviršių, o kai jis yra dešimties ar dvylikos jūrų sieksnių gylyje, laivams geriau pasišalinti iš tos vietos, kadangi netrukus jis sprogsta kaip plūduriuojanti sala, iš savo baisių šnervių išleisdamas vandenį ir sukeldamas aplink save koncentrines, žiedais sklindančias bangas, kurios gali siekti daugybę mylių.”
Išvada
Sakoma, kad Krakenas guli jūros dugne ir į paviršių iškyla tik ieškodamas maisto arba kai jį sutrikdo, tikriausiai, koks nors didelis laivas. Daugelis istorikų mano, kad Krakeno mitas kilo iš milžiniško kalmaro. Milžiniškas kalmaras gali siekti iki 18 metrų ilgio ir žmonės jį retai pastebi, nes jis gyvena labai giliuose vandenyse.
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…
Negatyvių žmonių požymiai
Negatyvūs žmonės niekam nenaudingi - jie tik sukelia nereikalingą stresą. Jie atima…