Kodėl žodis „nenoriu“ atima energiją

„Aš nenoriu taip gyventi!“, „Nenoriu dirbti nemėgstamo darbo!“, „Nenoriu, kad mano vyras taip elgtųsi!“, „Nenoriu skurdžiai gyventi!“ – kiek visų šitų „nenoriu“ ištaria žmogus per savo gyvenimą, kiek kartų jis taip pagalvoja?

Kiek kartų jis tai pasako ar pagalvoja, tiek ir energijos praranda. Ir toliau sukasi užburtame rate.

„Nenoriu“ – tai „Niekas“, vakuumas, juodoji skylė pasąmonėje. Tuštuma, atimanti jėgas. Tai beprasmė frazė, joje nėra noro nieko keisti gyvenime.

Ilgas visų šitų „nenoriu“ sąrašas užteršia pasąmonę energetiniu šlamštu, ištuština sielą ir paralyžuoja valią.

Taip prasideda depresija plačiąja šio žodžio prasme: nuo šito „nenoru“. Paklauskite žmogaus: o ko gi jis nori? Jis atsakys labai miglotai: aš noriu, kad taip nebūtų. Kad būtų ne taip, kaip dabar, o kitaip! O kaip konkrečiai – apie tai „nenorintis“ žmogus paprastai net nesusimąsto. Visa jo energija skiriama esamos situacijos neigimui. O tikslui suformuluoti energijos nebelieka.

Toks žmogus kaip mažas vaikas užsidengia akis delnais ir kartoja: „Nenoriu“! Arba atstumia šaukštą košės: „Nenoriu“! Bet kitos košės nėra. Tai yra pasyvus gyvenimo aplinkybių neigimas, net nemėginant jų pakeisti.

Nereikia kartoti šių žodžių nei garsiai, nei mintyse. Jie atima energiją ir panardina į apatiją, sustingimo būseną. Smegenys neiššifruoja šios komandos. Nuolat kartodami, ko nenorite, pritraukiate tuos dalykus į savo gyvenimą.

Ryškūs vaizdai tų dalykų, kuriuos apibūdinate žodžiu „nenoriu“, apsigyvena jūsų pasąmonėje. Ir visos jėgos išeikvojamos tam, kad būtų paneigta akivaizdi realybė, kad žmogus konkrečiai apibrėžtų savo požiūrį į tą realybę. Aš nenoriu! Aš nebenoriu taip gyventi! Tačiau informacijos apie tai, kaip norite gyventi – nėra. Ir smegenyse supaprastinta frazė galiausiai ima skambėti štai taip: „Aš nenoriu gyventi“.

Geriau pagalvokite apie tai, ko norite. Nusipieškite jums patrauklios ateities paveikslą. „Noriu susirasti naują, geresnį darbą“, „Noriu susitikti žmogų rimtiems santykiams“, „Noriu padidinti savo pajamas“, „Noriu pasveikti“. Tai – teisingi žodžiai ir teisingi ketinimai. Juos galima realizuoti veiksmais. O frazės „aš nenoriu“ realizuoti neįmanoma.

Kontroliuokite savo kalbą ir mąstymą. Ar dažnai „nenorite“, bet nieko nedarote? Ko norite vietoje to, ko jums nesinori? Gal apskritai nėra norų? Jeigu pakeisime įprastus išsireiškimus, galima surasti jėgų gyvenimo pokyčiams. Ir pagaliau ištrūkti iš to užburto rato, į kurį įkliuvote, beprasmiškai kartodami „aš nenoriu“.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *