Kodėl žmonės žemina kitus

Kalba bjaurastis, žvelgia iš aukšto, nuvertina tai, ką sukūrė kiti, menkina kitų privalumus ir pasiekimus… Ir vos tik gavę menkiausią valdžią kitų žmonių atžvilgiu, tučtuojau pradeda tyčiotis. Kodėl jie taip daro, kokį malonumą iš to gauna?

Neypatingai brandiems žmonėms labai norisi, kad aplink juos būriuotųsi tokie pat nykštukai. Ir jie paverčia tais nykštukais savo artimuosius. Iki svetimų sudėtingiau prisikapstyti. Ir kaip nors nuo jų priklausomus žmones jie stengiasi paversti nykštukais. Kitų žeminimas – tai siekis užmaskuoti savo paties menkumą. Faktą, kad pats esi nykštukas.

Žemina tie, kurie patys žemi. Jiems taip saugiau ir komfortiškiau. Juk jie patys yra ne kas kita, kaip nykštukai, pikti liliputai. Net jeigu atrodo dideli ir grėsmingi. Jie visą savo gyvenimą paaukojo, kad atrodytų kitų akyse dideliais. Bet nieko nesigavo. Žymiai paprasčiau pažeminti kitus.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

O dar jie labai bailūs. Tas, kuris žemina kitus, visada bailys, jo širdis maža ir primityvi, žema. Kaip vaikiška kėdutė

Ir pasilypėję ant tos kėdutės jie stengiasi pasiekti kitas širdis, pažeminti jas, nusitempti žemyn pas save. Sumenkinti svetimus pasiekimus, dvasinius polėkius, talentus ir pergales. Grožį arba gerumą. Paversti kitus mažais, žemais, apgailėtinais nykštukais.

Tada bus ne taip skaudu ir apmaudu. Tada viskas bus suprantama ir prieinama jų menkam, skurdžiam proteliui.

Pažeminti ir nuvertinti kitus stengiasi žmonės, kurie patys yra žemi ir nieko neverti. Širdies gilumoje jie būtent taip save ir vertina. Nes didybės manija – tai kita nepilnavertiškumo komplekso medalio pusė.

Tegu sau tvarkosi su savo kompleksais ir manijomis. Geriau pasitraukti nuo jų tolėliau. Ar paprašyti, kad pasitrauktų pats mažas, piktas žmogeliukas su savo žema ir apgailėtina vaikiška kėdute.