Jei žmogus nekviestas lenda į jūsų sielą, daro jis tai visai ne tam, kad padėtų…
Taktiškas žmogus, linkėdamas kitam gero, niekada nesikapstys netgi šalia įtariamos skaudžios vietos. Ir svetimos paslaptys jam neįdomios, nes jis puikiausiai gyvena nuosavą gyvenimą.
Jei žmogus atkakliai braunasi į sielą, tada jis būtent ieško joje silpnų vietų. Tų vietų, į kurias vėliau, pasitaikius progai, galima bus smogti. Ir jis būtinai tai padarys – net nedvejokite dėl to. Kai tik pasijusite šiek tiek lengviau ir viskas pradės gerėti, jis jums primins tą vietą, kur pas jus viskas blogai.
Kitų žmonių problemų žinojimas yra puiki paguoda tiems, kurie nemyli kitų ir labai liguistai reaguoja į kitų žmonių sėkmę, net pačią mažiausią. Tokiems žmonėms kitų bėdos yra tarsi balzamas sielai. Pakanka papasakoti jam apie savo nelaimę, ir jis pražysta, jo nuotaika pastebimai pagerėja.
O tas, kuris linki kitam gero, priešingai, stengiasi apskritai nepradėti kalbų apie problemas. Juk jei kitas norės, jei pajėgs atsiverti ir pasitikėti – jis pats viską papasakos, ir galės gauti emocinės paramos ar gerų patarimų.
Draugas tam ir draugas, kad galvotų apie kito jausmus. O priešas – jis nesivargina dėl tokių dalykų, jis turi savų tikslų.
Tikras draugas ar tiesiog geras žmogus pasakys, kad prireikus visada bus „ryšio zonoje”. Jis nelandžios ir neskambinės, kai kitas bus išsekęs ir tiesiog norės nuo visko atsipūsti. O štai tas, kuris maitinasi svetimomis nelaimėmis – jis būtinai ateis. Namų šeimininkas svirduliuos iš nuovargio, o „geraširdis” sėdės ir klausinės, o dar apie save, mylimiausią, pasakos valandų valandas. Iš pirmo žvilgsnio atrodys, tarsi atėjo geriausias draugas, tik jis išsineš su savimi paskutines žmogaus jėgas.
Tas, kuris myli, mus saugo ir tausoja. Nuo nuovargio, nereikalingų rūpesčių, nuo visko, kas gali pakenkti ar nuliūdinti. Visi kiti tik apsimeta.