Kodėl už gera atsimokama blogu?

Jis sunkiai sirgdamas, iš paskutinių jėgų rašė savo knygas, kad užsidirbtų pinigų, kadangi kažkas sudegino jo rančą. Ir reikėjo padengti kreditą, už kurį jis ją pasistatė. Ir dar reikėjo vaišinti begalę draugų: filosofų, psichologų ir šiaip valkatų, kurie toje rančoje kartais tiesiog apsigyvendavo. Leisgyvis iš nuovargio Džekas kartą išgirdo, kaip vienas „bičiulis“ sako kitam: „reikia gyventi už Džeko pinigus, kol dar galima, pažiūrėk kiek jis jų turi!“ Neilgai trukus rašytoją Džeką Londoną rado negyvą. Jam buvo vos 40 metų.

Kodėl taip atsitinka? Daug gerų žmonių suko galvas, ieškojo priežasčių savyje, bandė išsiaiškinti… O Austrijos sostinės Vienos parke yra lentelė su užrašu, kuri viską paaiškina: „Maitindami balandžius ir voveraites, jūs tuo pat metu šeriate ir miesto žiurkes“.

Kai skleidžiate šviesą ir šilumą, kai esate pasirengę duoti ir aukoti, kai dosniai dalinate, barstote balandžiams ir voveraitėms trupinius – būtinai susibėgs ir žiurkės. Pasmaguriauti. Suės visas vaišes, o paskui ims taršyti balandžius ir voveres. Tai – dėsnis.

Jeigu prarasite budrumą ir imsite maitinti visus iš eilės – taip ir atsitiks. Nereikia visų kviesti į savo svetingus namus ir į savo gerą širdį. Nereikia laikyti atlapotų durų. Nereikia apgyvendinti savo rančoje įtartinų perėjūnų. Jie sudegins jūsų namus. O balandžius ir voveraites – suės. Gera daryti reikia atsargiai, savo ir savo draugų labui. Gerumas labai patrauklus blogiui, labai jį gundo ir vilioja, juk gerumas taip ryškiai šviečia, taip maloniai šildo. Ir į šviesą suskrenda ne vien nuostabūs drugeliai, bet ir šikšnosparniai-vampyrai. Skraidančios žiurkės.

Ir blogiu už gerumą atsimokama tik dėl mūsų pačių aplaidumo, neišrankumo, dėl naivaus romantizmo. Jeigu negalvojate apie save, pagalvokite bent apie savo draugus – balandžius ir voveraites. Būkime atidesni: kas iš jų valgo iš jūsų rankų?

Šaktinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *