Keli žodžiai apie atsakomybę

Įsivaizduokite atsakingą žmogų. Kokį jūs jį matote? Žvelgdami į kokį asmenį galėtumėte pasakyti: „Jis atsakingas“. Kokį paveikslą piešiate mintyse? Kalbėdami apie atsakomybę, žmonės dažniausiai turi omenyje kaltę ar pareigą. Taip mus išmokė vaikystėje. Kai stengiamės užauginti atsakingą vaiką, sakome jam kažką panašaus į „Tu privalai“.

Jūs turite atlikti namų darbus, išvalyti kambarį, tai – jūsų atsakomybė. Ir vaikas pradeda painioti šias tris sąvokas: atsakomybė, pareiga, kaltė. Netvarko kambario, jaučiasi kaltas. Gavęs atlikti namų darbus, jaučiasi įsipareigojęs. „Būti dėl kažko atsakingu – reiškia jaustis kaltu ir įsipareigojusiu“, – daro išvadą (ne visai sąmoningai) vaikas. Jei esu už ką nors atsakingas – privalau. Ir jeigu kažkas susiklostys ne taip – esu kaltas. Tai ir yra atsakomybė.

Tokia atsakomybė nemaloni, jos norisi išvengti. Nedaug sveiko proto žmonių nori jaustis įsipareigojusiais ir kaltais – ir štai iš pradžių gauname „neatsakingus“ paauglius, o paskui – „neatsakingus“ suaugusius. Žmones, kurie vengia plauti indus, atskirti buitines ir profesines pareigas, išsisukinėja nuo savo pareigų vaikams ir t.t. Arba žmones, kurie užsikrauna milžinišką atsakomybės naštą (iš kaltės jausmo, nes juk kitaip negalima, tiesa?)

Man labai artimas kitoks atsakomybės supratimas. Atsakomybė – kaip visiška laisvė.

Atsakomybė – kai aš pats nusprendžiu, kaip viskas bus. Tik aš esu atsakingas už tai, ką man daryti ir kaip gyventi. Atsakomybė – kai laikau gyvenimo vairą savo rankose. Ir darau, ką noriu. Esu laisvas, renkuosi, ir tai, kaip dabar tvarkysiu savo gyvenimą, yra mano atsakomybė. Ne kaltė, atkreipkite dėmesį. Būtent laisvė.

Jei atsakomybę suvokiame kaip kaltę, sunkiose situacijose norisi nusišauti. Nes maža to, kad situacija siaubinga, tai dar ir aš dėl to kaltas. O jeigu iškelsime kaltę už skliaustelių, belieka autorystė, o ji įkvepia: dabar viskas blogai, šitą betvarkę suorganizavau aš pats, o toliau – puiki žinia. Juk jeigu pats prisidirbau, tai juk galėjau ir neprisidirbti. Ir šita žinia yra gera tuo, kad galima tiksliai išsiaiškinti, kaip visa tai pridirbau. Tai mano rankų darbas, tai mano atsakomybės sritis, tai nenutiko su manimi šiaip sau, be niekur nieko, visa tai aš pats valdau, o aš galiu labai daug.

Laisvas žmogus yra atsakingas. Nes kiekvieną sekundę jis renkasi. Jis – autorius.

Tas, kuris stipriai įsipareigojęs, nieko nesprendžia. Čia nėra jokios atsakomybės. Būtent tai dažniausiai turima galvoje, kai sakoma, kad pats neatsakingiausias žmogus yra vergas. Jis nėra laisvas, už nieką neatsako, viskas ateina iš viršaus ir vyksta savaime.

Būtent šiuo atsakomybės supratimu ir siūlau pabandyti pasinaudoti sudėtingose ​​situacijose – tai suteikia galimybių ir motyvacijos. Šį principą taip pat galima panaudoti, auginant vaikus. Jei norite, kad vaikas būtų atsakingas, nustokite iš jo reikalauti, duokite daugiau laisvės. Atsakomybė gimsta ne ten, kur turi susitvarkyti, o ten, kur turi pasirinkimą – tvarkytis ar miegoti. Kur yra galimybė tapti to, kas vyksta, autoriumi. Tame tarpe ir neteisingo pasirinkimo pasekmių autoriumi.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *