Kaip galutinai pribaigti savivertę. Kenksmingi patarimai

Lygink save su kitais. Pageidautina – su kokiu nors žymiu žmogumi, populiariu, nepaprastai turtingu. Svarbiausia, kad tasai palyginimas būtų visada ne tavo naudai. Nekreipk dėmesio į jokius skirtumus: nei į jūsų gyvenimo istorijas, nei į asmeninę patirtį, nei į sąlygas, juk tai neturi jokios reikšmės. Nesvarbu, kad tu savo gyvenime kažką pasiekei pats, o kitiems visa tai lengvai atiteko, svarbiausia, prisiminti, kad kaimyno žolė visada žalesnė, o žmona – gražesnė.

Išmok save kritikuoti. Pavyzdžiui, žiūrėk į savo atspindį veidrodyje ir būtinai surask trūkumų. Jokių pustonių! Tik visiškas hardkoras! Pageidautina išnagrinėti visus savo išvaizdos ypatumus, kurie tau nepatinka. Neišsisukinėk, visada yra prie ko prisikabinti, juk pats tai puikiausiai žinai. Kritikuok save iki išsekimo. O paskui bus galima pradėti vardinti tuos dalykus, kurių nežinai ir nemoki. Netingėk stengtis, tai tikrai tau padės.

Imk abejoti savo protiniais sugebėjimais. Pradėk skaityti kokį nors mokslinį traktatą ar knygą apie psichologiją. Faktas, kad negali suprasti specifinių mokslinių terminu, puikiai išklibins tavo savivertę. Dabar tu tiksliai žinai, kad kvailesnio padaro už tave sunku būtų rasti. Kartok garsiai: aš – bukagalvis. Ir taip – po 15 kartų per dieną.

Suformuok sau baimę daryti klaidas. Į laikinas nesėkmes žvelk kaip į nuolatinius gyvenimo palydovus. Visada sau kartok: tai, ką darau – nepakankama, ir visa tai blogai, labai blogai. Visada turėk tai galvoje.

Jokios užuojautos sau pačiam! Laikyk užuojautą apgailėtinu jausmu, būdingu tik silpniems žmonėms, taip bus lengviau susidoroti su šiuo punktu. Įsiklausyk į smerkiantį vidinį balsą. Bus labai puiku, jei išmoksi girdėti jį visą laiką, pastoviai. Jokiu būdu nelaikyk savęs geriausiu savo draugu, nežvelk į save su susirūpinimu ir dėmesiu. Pamiršk apie tai, kad mūsų klaidos ir netobulumas – bendros žmogiškos patirties dalis. Pravardžiuok save pačiomis bjauriausiomis pravardėmis ir nepamiršk taip daryti kuo dažniau.

Apsupk save žmonėmis, kurie mato tavyje vien trūkumus. Jie nuolat tau primins, koks esi menkysta. Pageidautina, kad kuo dažniau turėtum negatyvų atgalinį ryšį ir girdėtum nekonstruktyvią kritiką – kuo kategoriškesnę, tuo geriau. Šiuo atveju tu tiksliai įsitikinsi, kad tau niekas niekada nesigaus, kad ir kaip besistengtum. Tegu tokių žmonių būna kuo daugiau, tada tiksliai negalėsi pamiršti savo menkystės. Jei kažkas iš aplinkinių netyčia tave pagirs, nepriimk to asmeniškai.

Kiek galima dažniau savimi abejok. Pageidautina – bet kokia proga. Kuo daugiau abejonių, tuo geriau. Nieko nespręsk pats, visada įsiklausyk į aplinkinių žmonių vertinimus. Juk tik jų nuomonė teisinga, o jūsų – nieko nereiškia. Vertink savo sprendimų teisingumą, žvelgdamas į save aplinkinių akimis, susikoncentruok į tai, ką jie laiko teisingais sprendimais. O pats geriausias variantas – apskritai nieko pačiam nespręsti, neprisiimti jokios atsakomybės. Taip bus saugiau ir patikimiau.

Atkakliai ir įkyriai atsiprašinėk už savo poelgius. Galima nuolat prašyti atleidimo iš visų ir už viską. Netgi už tai, kad gyveni. Juk jau pats tavo egzistavimo faktas – tai kažkokia gamtos klaida, sistemos sutrikimas.

Ir jokiu būdu neskatink pasitikėjimo savimi. Atsiradus menkiausiems požymiams, kad tu, pasirodo, irgi gali turėti kažkokių gerų bruožų ar kad gali atskleisti savo potencialą, bet kokias tokias užuominas tučtuojau gesink be jokio gailesčio. Jeigu tu save pamilsi su visais savo trūkumais, tai juk ir aplinkiniai gali tą patį padaryti! Neduokite jiems nė menkiausio šanso!

Jei skaitydami pastebėjote, kad atitinkate bent kelis išvardintus punktus, galbūt jau laikas būtų susimąstyti?

Šaktinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *