Gyvenimas dosniai žarsto paties įvairiausio kalibro nemalonumus. Dažniausiai žvelgiame į juos filosofiškai: ką gi, sunkumai ir jų įveikimas – tai ir yra gyvenimas. Tačiau likimas gali įvaryti į kampą ir smogti tokį smūgį, po kurio apskritai dingsta noras gyventi.
Jūs puikiai žinote, kad visa tai praeis, nėra nieko amžino ir taip toliau. O pats jau beveik praradote viltį. Galbūt žemiau pateikiami pamąstymai padės jums šiek tiek atsigauti.
Pirma. Jeigu supratote, kad sėdite duobėje, pradžiai bent jau nustokite kastis dar giliau. Supratote, kad reikalai vis prastėja ir prastėja, nepaisant visų pastangų? Leiskite sau atsikvėpti ir pamąstyti, į kurią pusę atsidaro durys.
Antra. Esate nuostabus gėlės žiedas, kurį ką tik kažkas sumindė? Ką gi, jums liko šaknys – užaugsite iš naujo, išskleisite naują žiedą.
Trečia. Jums taip blogai, kad blogiau jau ir būti negali? Pagalvokite logiškai – reiškia, nuo šiol bus tik geriau. Manote, kad viską praradote? Tačiau juk jūs vis dar gyvas. Pradėkite iš naujo.
Ketvirta. Vienintelė rami vieta, kurioje nėra jokių baimių ir rūpesčių – kapo duobė. Vargu ar šį teiginį reikia įrodinėti. Tačiau skubėti į tą vietelę tikrai kol kas neverta.
Penkta. Gyvenimas labai lengvai priverčia nukristi ir išsivolioti purvyne. Tačiau gyvenimas negali sutrukdyti jums priimti sprendimo vėl atsistoti ant kojų. Nepamirškite: visos kliūtys atrodo aukštesnės ir sunkiau įveikiamos, kol žmogus klūpo ant kelių ir nedrįsta atsistoti. Jūs juk turbūt nemanote taip ir nuropoti per gyvenimą keturiomis, neatsistoję?
Šešta. Stovite ant bedugnės krašto? Nereikia aiškintis, kiek ta bedugnė gili, geriau pamėginkite susimeistrauti tiltą. Kokia prasmė baisėtis savo nelaimės mastais, mėgautis kančiomis? Praeities nepakeisi. Dėl to pasistatykite tiltą virš savo problemų bedugnės, kad galėtumėte žengti toliau.
Septinta. Jeigu suklupote ir nukritote, tai dar nereiškia, kad einate neteisingu keliu. Nejaugi pirmą kartą suklupote, pakeliui į tikslą? Jeigu taip, tai arba jums iki šiol neregėtai sekėsi, arba esate dar tik pačioje kelio pradžioje. Žvelkite į kritimus kaip į neišvengiamybę. Kol kas dar nė vienam žmogui šioje planetoje nepavyko pasiekti savo tikslo nė karto nesuklupus.
Aštunta. Nebėkite nuo sunkumų, vis tiek teks sugrįžti, tik visas tas blaškymasis užims tiek daug laiko, kad jo neužteks sprendimams priimti. Taip, iš pradžių sunkumai ir problemos pribloškia, paralyžuoja žmogų. Tačiau kai atsipeikėsite – nesprukite šalin. Slėpdamiesi nuo problemų, suteikiate joms šansą įleisti šaknis ir priveisti į save panašių bėdų. Kam jums to reikia?
Devinta. Problema – tai surūdijusi spyna ant durų, vedančių į jūsų sėkmę. Jei spyna neatsirakina – laužkite duris. Pakeliui į sėkmę ir laimę yra labai daug tokių durų ir kiekvienai iš jų tenka kruopščiai parinkti raktus. Tačiau pasitaiko, kad senos spynos neatsirakina. Tai nejaugi jus sustabdys kažkoks senas, surūdijęs gelžgalis?
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…