Kada nors suprasite, kad yra žmonių, kurie niekada neišduoda, tačiau prieš tai teks patirti daug išdavysčių.
Kada nors suprasite, kad išorinis blizgesys yra niekas, palyginus su vidiniu grožiu. Nes viskas, kas išoriška – tai iki pirmojo lietaus. O tai, kas viduje, visada šildo. Net jei išblėso iki vos įžiūrimų žarijų. Tačiau pakanka švelniai papūsti – ugnis palaipsniui įsidegs ir sušildys.
Kada nors suprasite, kad daugelis „tiesų”, „įžvalgų” ir aforizmų, kurių prisigaudėte išoriniame pasaulyje, yra absoliučiai tušti, nors ir gražūs, žodžių rinkiniai – ir nieko daugiau. Svarbios tik tos tiesos, kurias jūs pats išgyvenote ir suvokėte.
Kada nors suprasite, kad gerumas, švelnumas, meilė ir rūpestis yra vidinės stiprybės, o ne silpnumo apraiška.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…