Išeiti, jei esi nereikalingas

Teko skaityti labai daug straipsnių apie tai, kaip bendravime nusibrėžti asmeninės erdvės ribas, kaip atsikratyti toksiškų žmonių, kaip išmokti pasakyti „Ne” ir t.t. O ką daryti, jeigu tuo toksišku žmogumi tapote jūs pats, jeigu būtent jūsų draugija žmonės nesidžiaugia? O svarbiausia – kaip suprasti, jog tai nutiko?

Ne visi žmonės nori su mumis bendrauti ir tai – visiškai normalu. Svarbiausia – laiku suvokti, kad jie šito nenori.

Taip gali nutikti ne vien su pašaliniais žmonėmis, bet ir su tais, su kuriais jus anksčiau siejo draugiški santykiai. Taip irgi pasitaiko. Visi mes keičiamės gyvenimo bėgyje ir jei su kažkuo gyvenimo keliai išsiskyrė, tą žmogų reikia paprasčiausiai paleisti.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad gyvenimas nėra statiškas, todėl, kad aplinka daro žmonėms patį įvairiausią poveikį, kaip, beje, ir amžius. Ir visi šie faktoriai gali įtakoti jus pačiu įvairiausiu būdu. Jūs galėjote nepateisinti kieno nors lūkesčių, galėjote nepastebėti, kaip iš draugų kategorijos patekote į tolimų pažįstamų kategoriją, galėjote pernelyg apgailestauti dėl praėjusių senų gerų laikų ir pražiopsoti momentą, kai jūsų mintys tapo jau nebe tokios įdomios ir svarbios kokiam nors žmogui.

Norint išsiaiškinti su santykiais, kuriuose jumis daugiau nesidžiaugia, verta atkreipti dėmesį tam tikrus pavojaus signalus.

Bendravimas kelia vis didėjančią įtampą, neretai imate abejoti, ar apskritai verta pradėti dialogą;
Pokalbiuose atsiranda griežtumas, kietumas;
Kaupiasi pretenzijos ir nuoskaudos;
Po pokalbių reguliariai jaučiate kaltės ar gėdos jausmus;
Vienas iš jūsų arba abu pradedate pavydėti;
Pasipila kaltinimai, prie jų prisideda nesugebėjimas atleisti;
Bendravime atsiranda problemų su adaptacija oponento gyvenimo permainų atžvilgiu, gali atrodyti, kad nežiūrint į visas permainas, viskas turėtų likti po senovei;
Nebelieka tarpusavio pagarbos;
Bendravimas vyksta pagal principą „Viena bendraujanti šalis – visada teisi”.

Jeigu bendravime su žmogumi jums tinka dauguma šių punktų, galima drąsiai daryti išvadą, kad jumis tasai žmogus daugiau nesidžiaugia. Nereikia pykti ar įsižeisti. Geriau mintyse padėkoti žmogui už tą laiką, kai patyrėte iš bendravimo su juo malonumą. Su pagarba priimkite jo poziciją ir užbaikite savo dalyvavimą santykiuose.

Aš užsiimu savais reikalais, o tu – savais. Aš šiame pasaulyje gyvenu ne tam, kad atitikčiau tavo lūkesčius. O tu gyveni ne tam, kad atitiktum mano lūkesčius.

-Tu – tai tu. Aš – tai aš. Ir jeigu mums buvo lemta vienas kitą sutikti – nuostabu. Jeigu ne – nieko nepadarysi.

Šaltinis