Problemos ateina ne iš jus supančio pasaulio, jos užgimsta jumyse, o tiksliau – jūsų galvose. O dauguma problemų būna apskritai išsigalvotos.
Ten, kur būtina padėti tašką, mes tyčia paliekame tritaškį…
Susibarėme, išsilakstėme, išsiskyrėme ir kiekvienas, įsitikinęs savo teisumu, pasiliekame išdidžioje vienatvėje.
O kas toliau? O toliau – ilgesys, tačiau jūs ir toliau sėdite nieko neveikdami.
Kankinatės, kamuojatės, kenčiate – susikuriate problemą iš niekur nieko. Užuot ėmę ją spręsti, prisikemšate galvą įvairiausių šiukšlių…
Tokiai kankynei reikia iš karto padaryti galą, kad išvengtumėte psichologinių bėdų. Pakelkite užpakalį nuo kėdės, susiraskite savo žmogų ir išspręskite iškilusius klausimus.
Gausite teigiamą atsakymą, štai ir viskas – jūsų dilema išspręsta. Jei gausite neigiamą atsakymą, išmeskite tą žmogų iš galvos ir gyvenkite toliau.
Arba pasiimaet žmogų su savimi, arba, jei žmogus to nenori – siunčiate jį po velnių.
Imkitės, pagaliau, kokių nors veiksmų arba galutinai užsičiaupkite ir liaukitės bambėti, skųstis bei aimanuoti.
Lengva pasakyti? O jūs išmėginkite tai realybėje. Nesėdėkite nežinioje, laužydami galvą, ką dabar daryti, o padėkite tašką.
Išmokite visada padėti tašką, o ne ieškoti problemos ten, kur jos nėra nė kvapo.