Mėgstu kartoti, kad reikia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, jausmus ir veiksmus. O ir pati stengiuosi vystytis ta linkme, jausdama, kaip po truputėlį bręstu kaip asmenybė ir įgyju vis daugiau laisvės. Tačiau, pasirodo, anaiptol ne visi pasirengę tokioms formuluotėms.
Dar daugiau – kai kas gali žvelgti į jas kategoriškai negatyviai, pagrįsdami savo poziciją tuo, jog tai skamba kaip priekaištas, provokuoja kaltės jausmą ir būtinybę viską kontroliuoti, kas trukdo gyventi.
Toks požiūris gali susiformuoti, kai žmogus sąmoningą pasirinkimą supainioja su pasirinkimu, kurį skatina daryti baimė. Pavyzdžiui, vaikystėje žmogui galėjo priekaištauti: „Kaip galima būti tokiu neatsakingu?”, turėdami galvoje, kad reikėjo pasielgti konkrečiu būdu, o vaikas pasielgė savaip. Šiuo atveju galėjo atsirasti kaltės jausmas, juk būtent jį ir išprovokuoja klausimas. Tolimesniame gyvenime, kad išvengtų nereikalingos kritikos ir kaltės jausmo, žmogus ima daryti tai, ko iš jo tikisi aplinkiniai. Daryti jis tai gali visiškai nesąmoningai, iki galo nesuprasdamas, kodėl elgtis reikia būtent taip.
Susimąsčiau, ką šitas frazė reiškia man pačiai. Atsakomybę aš suprantu kaip sugebėjimą būti atsakinga tiek kitų, tiek savo pačios atžvilgiu. Atitinkamai, atsakomybė už gyvenimą, jausmus ir elgesį – tai sugebėjimas būti atsakinga už visus tuos išvardintus dalykus.
O tai reiškia, kad aš stengiuosi:
-
Sąmoningai priimti sprendimus – ne įvykiai verčia mane taip elgtis, o aš pati, atsižvelgdama į visas aplinkybes, nutariau pasirinkti būtent tai, o ne kažką kitą;
-
Sąžiningai atsakyti sau pačiai į „nepatogius” klausimus, apnuoginant mano silpnas puses, kad galima būtų vystytis, sustiprinti save tose vietose, kur tai būtina, užuot slapsčius įvairiais pasiteisinimais savo silpnumą;
-
Rūpintis savo kūnu ir psichologine bei emocine būsena, kad turėčiau resursų ne tik tada, kai aplinkui viskas nuostabu, o visada, pagal galimybes keičiant ir transformuojant savo aplinką, kad ji būtų sveikesnė;
-
Suvokti, kad gyvenimas yra gana ribotas ir nėra begalinis, kad galėčiau užpildyti prasme, gilumu ir vertybėmis tą laiką, kuris man skirtas.
Trumpiau kalbant, visa tai reiškia, kad siekiu visą laiką turėti galvoje, jog tik nuo manęs priklauso, kaip gyvenu ir kuo užpildau savo gyvenimą. Ir šis suvokimas leidžia man jausti visišką laisvę, nes aš visada galiu pasirinkti: kaip gyventi, kaip reaguoti, ką galvoti, kaip kalbėti, kuo dalintis, ką daryti… Šita laisvė suteikia man galimybę jaustis savo gyvenimo kūrėja. Juk už kiekvieną kūrinį atsakingas jo autorius.
Tai – dvi tos pačios monetos pusės. Nori būti savo gyvenimo autoriumi? Prisiimk atsakomybę!