Gyvenimas laukimo salėje

Laukimas valdo mūsų gyvenimą. Jis išrauna mus iš šio momento ir perkelia į visiškai kitą realybę. Mes pradedame iš anksto mėgautis tuo, kas dar tik turės nutikti, fantazuoti apie tai. O kartais tai netgi ne fantazijos, o praktiškai gatavi kažkurios mūsų gyvenimo atkarpos scenarijai. Šiuo atveju mes taip puikiai žinome, kas ir kaip turi atsitikti, kad galime pradėti iš anksto pasakoti ateities įvykių detales.

Pavyzdžiui, kaip švęsime Naujuosius metus ar gimtadienį su artimaisiais. Kaip susitiksime su senais pažįstamais ar kolegomis. Mes intuityviai žinome, kas ir ką kalbės, kaip kas reaguos į pasakojimus, juoksis ar nesijuoks iš pokštų, kas kokius klausimus uždavinės.

Įvykis, kuris dar neįvyko, jau kelia konkrečias emocijas. Ne veltui sakoma, kad rezultato laukimas kartais svarbesnis už patį rezultatą. Ypač kai kalba eina apie reikšmingus įvykius. Mes laukiame egzamino, pokalbio, planuoto ar atsitiktinio susitikimo su patinkančiu žmogumi ir tuo pat metu visiškai nematome, kas vyksta aplink mus realybėje, pačioje panosėje.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Kartais tai duoda netgi savotiškos naudos. Pavyzdžiui, kai tenka susidurti su kokia nors nemalonia rutina. Įsijautę į mintis apie ateitį, galime tiesiog nekreipti dėmesio į kritiką ar su šypsena nulydėsime akimis traukinį, į kurį pavėlavome. Tokiais atvejais lūkesčiai tampa savotiška anestezija. Jaučiamės saugūs, suvokdami, kad šios dienos rūpesčiai ir problemos yra visiški niekai, kadangi labai greitai mūsų laukia kažkas svarbaus ir reikšmingo.

Visi, kam teko pabuvoti stotyse ar aerouostuose žino, kas yra laukimas. Tai galima pavadinti erdve turintiems laisvo laiko. Tačiau šioje erdvėje nėra vieno labai svarbaus momento – būtinybės. Laukimo salėje mes neretai atsiduriame ne savo valia. Esame priversti ten būti, eikvoti laiką, laukdami savo traukinio, autobuso ar lėktuvo.

Vargu ar kas specialiai veržtųsi patekti į tokią salę.

Tačiau neretai „laukimo salės” metafora stebėtinai atitinka mūsų gyvenimo stilių. Mes atsiduriame toje tarpinėje zonoje tarp dabarties ir ateities, tik šį kartą absoliučiai savo noru. Be viso to mes nežinome dar ir datos, reiso numerio, kurio laukiame. Žinome tik kelionės kryptį – „naujas gyvenimas”, „naujas darbas”, „laimingi santykiai”, „numesti svorio”, „užsidirbti pinigų” ir daugybę kitų mūsų dėmesį patraukusių maršrutų.

Mes nekantraudami užimame vietą laukimo salėje. Ir štai tada prasideda „gyvenimas”! Tiksliau, virtualus gyvenimas. Ateitis būtinai kada nors ateis. Ten mums bus geriau, džiugiau, maloniau. Šios mintys šildo krūtinę, leidžia tikėti, kad viskas bus gerai. Tiesa, visiškai neaišku, kada tai atsitiks ir kiek reikės laukti. Tai tiesiog nutiks. Reikia tikėti ir laukti.

Ir nors tokiu atveju laukimas puikiai veikia kaip anestezija, slopinanti dabartinės realybės skausmą, jokių artėjančios ir tokios trokštamos ateities požymių mes kol kas nematome. Taip ir sėdime savo vidinėje laukimo salėje.

Prisiminiau vieną labai seną anekdotą apie tai, kaip berniukas konduktorių apgavo. Jis nusipirko bilietą ir… niekur nevažiavo.

Mūsų atveju kalba taip pat eina apie apgaulę. Skirtumas tas, kad mes laukiame savo reiso, specialiai ar nesąmoningai pamiršę nusipirkti į jį bilietą.

Nusipirkti bilietą – reiškia pasirinkti, pasiryžti, nusistatyti sau konkretų terminą ir žengti pirmą realų žingsnį link tikslo. Šis žingsnis – tai ir yra svajonės realizavimo pradžia, kai viena iš daugelio galvoje sklandančių abstrakčių fantazijų pavirsta konkrečia veiksmų programa. Pirkdami bilietą, mes prisiimame atsakomybę ir pasiunčiame sau signalą, kad atgal kelio nebėra. Šitaip mes tarsi pasirašome su savimi kontraktą.

Neatsitiktinai į stočių ir aerouostų laukimo sales neįleidžiama be bilieto. Šitą praktiką bus naudinga taikyti ir tada, jeigu pasijutome užsisėdėję savo lūkesčiuose.

Verta užduoti sau klausimą: „Ar nusipirkau bilietą? Ar esu pasirengęs savo reiso numeriui ir datai? Ar esu pasirengęs pasirašyti su savimi šį kontraktą ir sumokėti į kasą atitinkamą sumą? Ar esu pasirengęs patvirtinti savo ketinimų rimtumą ir nusipirkti, galų gale, bilietą?”

Šaltinis