Žmogus yra visuomenės vaikas. Būtent visuomenė daro didelę įtaką visam mūsų gyvenimui, reguliuoja mūsų elgesį, pageidavimus, norus ir svajones. Visuomenė mus ugdo, nukreipia konkrečia linkme mąstymą, verčia laikytis priimtų normų ir standartų. Galbūt jos yra netgi per daug mūsų gyvenime, nes labai svarbu laiku pasitraukti iš šio žaidimo, kad galėtum pasilikti pats su savimi, su savo mintimis.
Mes turime asmeninę erdvę, vidinį pasaulį, kur likusiems įeiti draudžiama. Kodėl pati gamta mus apdovanojo šiuo vienatvės troškimu, sužinosime tik tada, kai liksime vieni su savimi.
Kodėl renkamės vienatvę?
Vienatvė suteikia aiškumo mintims. Žmogus dalyvauja nesibaigiančiose lenktynėse: namai, darbas, susitikimai su draugais ir artimaisiais, susirinkimai, pasitarimai, komandiruotės ir kt. Už visos šios aktyvios veiklos, kovos už savo egzistavimą, dažnai nepastebime svarbiausio dalyko: kam mums visa tai? Ar tikrai norime taip gyventi? Vienatvė leidžia suprasti, kokia kryptimi judame.
Vienatvė leidžia susidėlioti prioritetus. Reklama, žiniasklaidos naujienos, terabaitai nereikalingos informacijos kasdien atakuoja mūsų smegenis, užkemša protą ir susikoncentruoti į svarbiausius dalykus. Buvimas vienam su savo mintimis padės susirasti tikrąjį save tarp informacinių šiukšlių, suvokti tikruosius savo tikslus ir jų reikšmę.
Vienatvė apnuogina mūsų klaidas. Dirbdami tarp žmonių, galime kaltinti ką nors kitą dėl savo klaidų, atsisakydami bet kokios atsakomybės. Vienatvė padeda neutralizuoti emocijas, blaiviai pažvelgti į situaciją, pamatyti problemą kitu kampu ir galbūt atrasti savo klaidas.
Ramybė ugdo kūrybiškumą. Tik likę vieni su savimi, įgyjame tikrąją saviraiškos laisvę, mūsų užgimsta stiprios, nuostabios idėjos, kurių nepajėgs nepajėgia sunaikinti nei kritika, nei kitų žmonių nuomonių triukšmas, nei visi tie „aš geriau žinau, ko tau reikia”. Ramybė gimdo didžias mintis ir didžius siekius.
Vienatvė suteikia pasitikėjimo jausmą. Visi aplinkiniai mus moko gyventi: tėvai, mokykla, universitetas, kolegos. Jie primeta mums svetimą patirtį, svetimus scenarijus, svetimus tikslus ir vertybes, mus visi įtikinėja, kad patys mes nieko nesugebame. Ir tik likę vieni su savimi, galime pajusti savo jėgą, tarsi iš niekur išplaukia vidiniai orientyrai, padedantys susigaudyti, kaip mums geriau pasielgti. Ir tai suteikia mums pasitikėjimo savimi jausmą.
Vienatvė didina produktyvumą. Kartais nuolatinis sąveikavimas su žmonėmis, geros manieros, pastangos prisiderinti prie partnerio beprotiškai išvargina. Tokiomis akimirkomis ypač svarbu pabūti vienam, kad įgautum jėgų, susidėliotum mintis ir reikalus į lentynėles. Ramybės būsenoje mes tarsi atgauname savo kontūrus, pasisemiame energijos naujiems pasiekimams!
Vienatvė suteikia laisvę. Kai esame vieni, galime daryti viską, ką norime: valgyti ką norime, ilsėtis kaip norime, gyventi taip, kaip širdis trokšta. Mes patys sprendžiame, ką daryti, kur judėti, kokią patirtį įgyti. Niekas nekontroliuoja mūsų veiksmų, niekas nelenda į sielą, todėl gyvenimas tampa daug malonesnis ir ramesnis.
Vienatvė turi daug pozityvių aspektų, todėl kartais taip naudinga tiesiog pabūti vienam su savimi ir užsiimti vidine savigyda. Ir visgi neturėtumėte pernelyg pasinerti į save, paversdami atsiskyrėlio gyvenimą norma.
Geriau visame kame išlaikyti harmoniją ir natūralų balansą.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…