Egoistu tampa žmogus, kuris jaučia meilės sau pačiam deficitą.
Žmogus pats savęs nemyli, pats nepritaria savo veiksmams ir mintims, jis nuolat dėl savęs nerimauja.
Jame niekada nesusiformuos vidinis pasitikėjimas, kuris gali egzistuoti tik tada, kai žmogus pats save myli ir pats sau pritaria.
Egoistui nelieka kitos išeities, jis yra tiesiog priverstas susikoncentruoti į save, kad galėtų pasiekti bent šį tą, ką jau turi kiti žmonės.
Kadangi savo širdyje jis neturi nei vidinio pasitenkinimo, nei pasitikėjimo, jam tenka visą laiką įrodinėti sau pačiam ir aplinkiniams, kad yra ne blogesnis už kitus.