Kas yra prašymas ir kuo jis skiriasi nuo reikalavimo?
Pagrindinis skirtumas yra tas, kad prašydami, mes tikimės labai konkretaus atsakymo – arba „taip“, arba „ne“.
Prašymas – tai kvietimas kitam asmeniui tapti artimesniu. Tai tam tikras atvirumas, pasitikėjimas. Aš pasakau kitam asmeniui, ko noriu, kas man dabar svarbu.
Tuo tarpu reikalaujant, laukiama tik sutikimo, žodžio „taip”. Neigiamas atsakymas nepriimtinas. Į žodį „ne“ reaguojama nuoskauda, pasikeitusiu požiūriu į jus, susierzinimu, pykčiu, būtinai primenant viską, kas buvo padaryta „jūsų labui”. Pavyzdžiui, galite išgirsti: „Aš ir taip retai ko nors iš tavęs prašau“.
Reikalavimas ne visada išreiškiamas šiurkščiai ir grubiai. Priešingai, kur kas dažniau jis maskuojamas prašymu – „padėk man su ataskaita“, „gal galėtum išvesti šunį pasivaikščioti“. Svarbiausia čia ne žodžiai, o tai, kas už jų slypi.
Jei po jūsų atsakymo „ne“ seka negatyvi reakcija, vadinasi, į jus buvo kreiptasi ne su prašymu – tai buvo manipuliacija. Išimtis – kai vadovas savo reikalavimus pavaldiniui išsako prašymo forma, tai – mandagumo apraiška.
Kas galiausiai atsitinka, jei žmonių santykiuose nuolat skamba reikalavimai? Žinoma, iš pradžių dėl draugiško požiūrio, dėl baimės jus prarasti ar jus įžeisti žmogus gali tuos reikalavimus įvykdyti, tačiau palaipsniui tam tikras „pasitikėjimo kreditas“ mažėja ir santykiai ima blogėti.
Tuo tarpu prašymai, priešingai, suartina žmones.
Tai kodėl tada taip dažnai žmonės griebiasi reikalavimų? Todėl, kad neužtenka pasitikėjimo kalbėti apie tai, kuo jie nepatenkinti, ko nori, ko bijo, ką jaučia.
Lengviausia tai išsakyti dar ankstyvame bendravimo etape, kai dar neprisikaupė nuoskaudų, kai į atsakymą „ne” dar galima reaguoti neskausmingai.
Apskritai prašyti pageidautina bent kartą per dieną. O neišsakyti tos dienos prašymai ateityje pavirs reikalavimais.
Taip kad kreipkitės su prašymais į žmogų kuo dažniau, o jis pats nuspręs, kuriuos iš jų yra pasirengęs išpildyti.