Žodžiai, kuriais atstumiame žmones

Kokia būna jūsų pirma frazė, kai atsakote į komplimentą, draugišką gestą ar šiltus padėkos žodžius? Koks jausmas kyla tuo momentu – nepatogumas, drovumas? Į tokius paprastus klausimus dažnai sunku greitai surasti atsakymą, be to, mes pradedame grimzti į savo kompleksų pasaulį.

Pagal statistiką dauguma žmonių paprasčiausiai bijo patirti malonumą iš paprasto bendravimo, lengvo flirto, galinčio pakelti nuotaiką, priversti nusišypsoti ar tiesiog atsipalaiduoti. Pasąmonės lygmenyje daugybė žmonių laikosi atokiau nuo pažįstamų, artimųjų, jau nekalbant apie nepažįstamus žmones. Jie labiau linkę įklimpti į vienatvę, prarasdami galimybę ryškiau nuspalvinti savo gyvenimą.

„Jokių problemų”

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Psichologai nustatė labiausiai paplitusius blokuojančius žodžius, kuriuos automatiškai taria žmonės. Būtent jie neleidžia mėgautis gyvu, pilnaverčiu bendravimu. Pavyzdžiui, išsireiškimas „Jokių problemų” – dažniausiai šiuos žodžius galima išgirsti kaip atsakymą į padėką. Labiausiai šis žodžių junginys paplitęs 20-35 metų amžiaus žmonių tarpe. Ir niekas nesusimąsto, koks gali būti ryšys tarp „ačiū” ir „problemos”.

Tipiškas pavyzdys, kai į draugišką išsireiškimą „Džiaugiuosi, kad taip greitai atsakei į mano skambutį”, ne mažiau džiugiai atsakoma „Jokių problemų!” ir čia staiga žmogus supranta pasąmonės lygmenyje: „Kodėl mano skambutis jam problemiškas ar kažkuo įpareigojantis?” Juk galima atsakyti paprastai ir lakoniškai: „Esu visiškai laisvas ir pasiruošęs su tavimi pasikalbėti”.

Apklaustų respondentų tarpe buvo stambaus prekybos tinklo darbuotojas, kuris prisipažino, kad kai pasako: „Man malonu, kad esu jums naudingas”, klientų veiduose tuojau pat nušvinta šypsenos. O pabendravus su žmonėmis, gavusiais atsakymą „Jokių problemų”, jautėsi nepasitikėjimas ir kartėlis, juk dėl nežinia kokios priežasties jie tapo nepažįstamam žmogui našta, objektu, kuriuo reikia kuo greičiau atsikratyti.

Jei žmonės ims sekti, ką galvoja ir kalba, pasaulis gali tapti žymiai geresnis, nuoširdesnis. Juk nėra taip jau sunku pradėti dialogą nuo nuoširdžios šypsenos ir žodžių: „Džiaugiuosi jus matydamas”, „Kaip gerai, kad atėjote”, „Visada džiaugiuosi, galėdamas jums padėti”. Rezultato ilgai laukti nereikės.

Reikia turėti galvoje, kad tik nuo paties žmogaus noro priklauso, kiek atvirai ir su kokia nuostata į jį žvelgs aplinkiniai. Negalima pamiršti draugų ir artimųjų, kuriems labiausiai reikia teisingų, gerų, apgalvotų žodžių. Nuo teisingai suformuluotų frazių priklauso santykių nuoširdumas ir ilgalaikiškumas.

„Nieko baisaus”

Kaip ir ankstesnė frazė, ši irgi gali pasirodyti visiškai nekalta. Bet jei įsigilinsime į esmę, gausis atvirkščias efektas. Pavyzdžiui, kažkas padėkojo už gerą poelgį, o jam atsako: „Nieko baisaus” arba „Tai buvo visai nesunku”. Gaunasi, kad gerų ketinimų pagrindą sudarė kaltės, kurią žmogus gali jausti už jam suteiktą paslaugą, palengvinimas. Tačiau atstūmus dėkingumą, galima prarasti galimybę labiau suartėti.

Frazę „Tai buvo visai nesunku” galima pakeisti šiltesniais, pozityvesniais žodžiais: „Labai džiaugiuosi”, „Džiaugiuosi, kad galėjau jums tai padaryti”, „Buvo malonu jums padėti”. Juk malonu jausti, kad žmogus teisingai suprato ir suvokė jam pasakytus žodžius. Jei nesigauna surasti savyje bent lašelio drąsos pasirodyti šiek tiek pažeidžiamu, kai dėkojame ar mums dėkoja, galiausiai nesigaus jokio nuoširdumo.

Kad pasižiūrėtume, kaip visa tai, kas čia buvo išsakyta, veikia praktiškai, vertėtų sąžiningai atsakyti sau į kelis paprastus klausimus: „Ar man patinka pakelti žmonėms nuotaiką?”, „Ar jaučiu pasitenkinimą, kai padedu pažįstamam ar pašaliniam žmogui?”, „Kokios būtent emocijos tuo metu iškyla?”

Apklausos rodo, kad kone 85% žmonių jaučiasi vienišais ir izoliuotais. Tokią situaciją sukūrė įvairūs faktoriai, gyvenimiškos situacijos ir visgi reikėtų atkreipti dėmesį ir į minėtus žodžius parazitus, kurie užpildė šiuolaikinio žmogaus leksikoną. Juk vienas nevykęs žodis gali visam laikui atstumti ir giliai įskaudinti artimuosius ir draugus.