„Surišti viena grandine”
Mes verčiame save leisti laiką su žmonėmis, kurie mus skaudina, kai laikome juos savo protuose bei širdyse ir nepaleidžiame. Mes virškiname savo susierzinimą, liūdesį ir pasipiktinimą. Tuo pačiu metu pačiam skriaudėjui nei šilta, nei šalta, jam į mus nusispjauti. Jis gyvena savo gyvenimą ir seniai pamiršo apie mus galvoti.
Nuoskauda labai panaši į įsimylėjimą: mes maniakiškai galvojame apie žmogų, kiekvieną akimirką jį prisimename, tarsi būtume jį įsimylėję. O iš tikrųjų prie skriaudėjo mus šitaip pririša nuoskauda, kaip mylintis žmogus prisiriša meile prie savo mylimojo.
Stresas ir nerimas
Laikyti savyje pyktį – skausminga. Būdami tokioje būsenoje, gyvename liūdną ir nepilnavertį gyvenimą, o savo imunitetą žlugdome išgyvendami nesibaigiantį stresą. Asmeniniame gyvenime kuriame naujas dramas, per nuoskaudos filtrą praleisdami naujas pažintis ir reaguodami į viską aplinkui kaip baikštus, įtarus gyvūnėlis.
Toliau tempdami nuoskaudų naštą, neleidžiame sau judėti į priekį. Dairydamiesi atgal, uždarome kanalus viskam, kas nauja, blokuodami energiją.
Per nuoskaudos prizmę…
Įsižeidę įstringate praeityje, o tai reiškia, kad negyvenate dabartimi ir paprasčiausiai pražiopsote nuosavą gyvenimą, visas jo laimingas akimirkas ir galimybes.
Nuoskauda žudo viską, kas gera, ir verčia į pasaulį žvelgti per įtarumo ir susierzinimo prizmę.
Neatleisdami kitiems esate ir sau griežti bei kamuojami kaltės jausmo dėl padarytų klaidų Panašus traukia panašų.
Dėl to, susikoncentravę į tai, kas mums kokiame nors žmoguje nepatinka, mes pradedame matyti tik šias neigiamas savybes visuose aplinkiniuose. Tai yra traukos dėsnis. O juk galima būtų pritraukti gėrį, jei atrastume jėgų atleisti ir paleisti situaciją.
Jūs susikuriate sau kerštingo ir pikto žmogaus reputaciją. Visi žmonės derina ir gėrį, ir blogį: niekas nėra 100% blogas ir niekas nėra 100% geras. Juk jei kažkada gyvenime mylėjai šį žmogų, jis turi turėti bent porą teigiamų savybių. Atsisakydami tai suprasti, prarandame objektyvumą, lankstumą ir išmintį, tampame nelankstūs savo mąstyme, taigi ir mažiau sėkmingi.
Galų gale kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už savo laimę. Kiti žmonės gimsta ne tam, kad mes jaustumės laimingi ar nelaimingi – jie turi savo gyvenimus.
Į pilną puodelį vandens neįpilsime, bet į nešvarų, o nešvariame puodelyje užsiterš net pats tyriausias šaltinio vanduo. Mūsų psichika yra tarsi indas, kurį reikia išvalyti nuo nuoskaudų ir skaudžių prisiminimų, kaltės ir gėdos. Ir tik tada gyvenimas taps šviesus ir tyras, kaip miško šaltinis.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…