Nesakyk: „Aš nelaimingas meilėje”. Sakyk: „Aš negaliu sudominti savimi mylimo žmogaus.
Nesakyk: „Mane išdavė”. Sakyk: „Aš patikėjau tuo, kuriuo nevertėjo pasitikėti, o jis pasirodė esąs gudresnis už mane”.
Nesakyk: „Mane visi gniuždo”. Sakyk: „Aš leidžiu, kad žmonės su manimi nesiskaitytų”.
Nesakyk: „Man nepasisekė”. Sakyk: „Aš padariau klaidą, ir reikia suprasti – kokią”.
Nesakyk: „Mūsų laikais visi pinigai atitenka sukčiams”. Sakyk: „Aš atsisakiau pinigų kažkieno naudai ir dabar dėl to gailiuosi”.
Nesakyk: „Mano darbas pasmerktas žlugimui”. Sakyk: „Aš nenoriu nugalėti”.
Nesakyk: „Tai neišsprendžiama problema. Sakyk: „Tai problema, su kuria man patogiau gyventi, negu be jos”.
Nesakyk: „Man svetimas šitas pasibjaurėtinas pasaulis”. Sakyk: „Gyvenimas šiame pasaulyje reikalauja jėgų ir žinių, kurių aš neturiu”.
Tu pats sau visa tai sukūrei. Visi tavo nemalonumai, nesėkmės, nelaimės – tai tavo pasirinkimas, kurį padarei arba dabar, arba kažkada praeityje.
Visas ribas sau nusistatai pats. Ir tik tu tas sienas pajėgus nugriauti.
Ar bent jau pabandyti. Tai sunku. Skausminga. Gali nepavykti.
Tačiau būtent tai suteiks laimę. Tai ir yra gyvenimas.
Gali, žinoma, sėdėti ir aimanuoti dėl pasibjaurėtinų žmonių, neteisingai sutvarkyto pasaulio, blogos karmos. Gali kariauti su realybe – nepakildamas nuo sofos ir kovoti taip, kad toji realybė smarkiai nenukentėtų. Tik nereikia savęs apgaudinėti: tai būtent tavo asmeninis pasirinkimas.