Mes negalime iki galo suvokti savo turinio, todėl dažnai tiesiog dulkame lentynoje, tikėdamiesi, kad mūsų viršelis pritrauks mums reikalingą skaitytoją.
Mes norime, kad jis būtų geras ir mus brangintų, todėl baiminamės, kad mūsų vidinis pasaulis gali būti jam nepakankamai įdomus, kad nusipelnytų tokio elgesio.
Ir, jeigu mums pasiseks, vieną dieną kas nors mus perskaitys: garsiai, su išraiška perskaitys pačius svarbiausius momentus, nepastebėdamas nusidėvėjusio viršelio ar to, kad buvo išplėšti keli puslapiai.
Užvers mus, pasižymėję knygos skirtuku ir visą dieną galvos, kaip kuo greičiau sugrįžti prie skaitymo ir dar sykį rankose pajusti tą šiltą mėgstamą knygą.
Galbūt daugelis iš mūsų niekada nesupras, kad mūsų puslapiai iš pradžių buvo tušti, o pačios joje surašytos istorijos atsirado palaipsniui.
Mes esame tik atspindys tų, kurie mus ima į rankas. Ir visą gyvenimą praleidžiame laukdami, kol skaitytojo mėgstamas siužetas atitiks mūsų žanrą.
Tačiau tikrovė tokia, kad skaitytojai dažniau kovoja dėl bestselerių, kurių istorijos jau užbaigtos.
Dėl to, kai jaučiamės vieniši, daugeliui iš mūsų reikia palikti savo jaukią lentyną ir tapti atidžiais kitų prarastų knygų skaitytojais…
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…