Šiuolaikinis pasaulis pilnas pagundų. Jūra viliojančios, rojišką gyvenimą žadančios reklamos, skonių, spalvų, kvapų įvairovė ne vien maiste, bet ir drabužiuose, interjere, pramogose, interesuose, daiktuose, žmonėse. Kokios tik norite paslaugų rūšys, pradedant pagalvių valymu, gazonų šienavimu, maisto pristatymu į namus, baigiant šunų ir kačių kirpyklomis.
Žmogus – silpna būtybė. Ir linkusi į priklausomybę. Bent jau vieną ar kelias priklausomybes turi visi – nuo kavos, cigarečių, dešrų, pyragaičių, serialų, krepšinio, apsipirkimo, sporto, interneto…
Iš kiekvieno televizoriaus šiandien mums apie ką nors pasakojama, daugumoje prekybos centrų groja muzika, netgi tualetuose, transporte – televizoriai, reklama. Elektroniniame pašte – reklama, liftuose, miesto aikštėse pastatytuose ekranuose – reklama. Ir nuo šito srauto neįmanoma užsikimšti ausų, užmerkti akių. Aplinkinis pasaulis mus pastoviai vienaip ar kitaip veikia, įtakoja, klausimas tik vienas – kiek esame atsparūs tai įtakai.
Ką gi mums vis dėlto šiandien nusipirkti? Iš esmės norėtųsi nusipirkti šiek tiek meilės ir rūpestingumo. Nors lašelį. Pamenate, kaip toje knygoje, kai herojus ateina į kirpyklą? „Aš atėjau čionai todėl, kad norėjau, jog manimi tiesiog pasirūpintų”.
Mes einame į kirpyklą, į saloną, į masažą, treniruotę pas individualų trenerį, į restoraną ne vien tam, kad apsikirptume ar skaniai pavalgytume. Pasąmoningai mes trokštame, kad mus aptarnautų, skirtų dėmesio, pasakytų ką nors malonaus, išklausytų, pasirūpintų. Kad galėtume pasijausti svarbiais, reikalingais, mylimais. Taip, daugeliui iš mūsų išties baisiai reikia, kad meilę patvirtintų kažkas iš šalies.
Svetimą dėmesį ir rūpestingumą galima nusipirkti už pinigus. Meilės nusipirkti, deja, neįmanoma. Ją galima tik pajausti. Ar mylite save patys? Ar galite sau tiesiog šiaip pasakyti „Aš tave myliu”? O gal tam reikia įsiropšti į Everestą, uždirbti visus pasaulio pinigus, 100 kartų pakelti svarmenis, pagimdyti 5 vaikus, pakeisti 3 žmonas/vyrus, pasidaryti plastinę operaciją, numesti 10 kilogramų?
Labai svarbu išmokti išgirsti tarp begalės aplinkui skambančių balsų saviškį. Paskui į jį įsiklausyti, pažvelgti sau į vidų ir pamatyti ten tvyrančią tuštumą, kurią ir mėginame užpildyti, kaip taisyklė, visais aukščiai išvardintais surogatais. Kas iš viso to mums naudinga? Kas ugdo? O gal tai ir vėl eilinis surogatas?
Jeigu aptikote savyje aistrą įvairiems surogatams, dirbtiniams pakaitalams, rekomenduočiau pagaliau užsiimti nuosavo vidinio pasaulio tyrinėjimais, kad iš daugybės detalių galėtumėte susidėlioti vientisą savo paties paveikslą. Būtent jūs esate savo paties kūrėjas.