Mes visi turime lūkesčių, susijusių su mūsų pačių ir kitų žmonių gyvenimu.
Vieniems tie lūkesčiai gana neaiškūs, migloti ir abstraktūs, o kitiems – pakankamai specifiniai. O juk kokius planus kartais mes pradedame kurti kitų žmonių atžvilgiu, kokias didžias svajones su jais susiejame, kurios, deja, ne visada išsipildo.
O kai lūkesčiai nepasiteisina, dažniausiai dėl to apkaltiname būtent kitus žmones, neva tai jie kalti dėl to, kad prisifantazavome ten visokiausios velniavos savo pačių galvoje, o paskui paaiškėjo, kad tie mūsų kliedesiai neturi nieko bendro su realybe.
Dėl to nepakenktų bent kartelį susimąstyti, mieli bičiuliai – ar tikrai mums reikia visų šių susigalvotų, susifantazuotų lūkesčių, o gal tiesiog geriau leisti gyvenimui kartas nuo karto kuo nors mus nustebinti?
Juk kartais kad žmonės būna labai nepatenkinti absoliučiai normaliu, objektyviai žvelgiant, gyvenimu ir pakankamai laimingais santykiais su įdomiais žmonėmis, vien todėl, kad jie nesutampa su jų susigalvotais gyvenimo planais.
Bet juk tai nėra privaloma sąlyga laimei, normaliam gyvenimui, galimybei juo mėgautis. Kuriems galams mes švaistome tiek laiko ir pastangų įvairiausių planų kūrimui ir jų įgyvendinimui bet kokia kaina?
Kodėl nepakoregavus tų planų tokiu būdu, kad jie labiau atitiktų realybę, kurioje gyvename, užuot niršus ir kunkuliavus neapykanta dėl to, kad realybė beatitiko mūsų fantazijų?
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…