Man labai patiko pažįstamas psichologas, pasakęs vieną labai pozityvų dalyką damai, kuri jam su kartėliu ir apmaudu vardijo, ko neturi.
Tikrų draugų nėra. Nėra gero atlyginimo. Nėra padoraus automobilio. Nėra normalaus buto. Nebėra jaunystės. Ir nebėra vilties kada nors visa tai gauti.
O apkūnokas, barzdotas malonus psichologas pasitaisė akinius ant nosies ir nuramino:
– Žinoma, jūs daug ko neturite. Sąrašą galima tęsti iki begalybės. Nėra sunkios nepagydomos ligos. Milijoninių skolų. Nėra jokios atsakomybės už kitą žmogų, sergantį giminaitį ar priežiūros reikalaujantį senolį. Kupros nėra. Ir negalios nėra. Jūs neturite labai daug dalykų. Ir jei susirašysite, ko neturite, jūsų nuotaika iškart pagerės. Ir atsiras viltis, kad viso to ne tik nėra, bet ir niekada nebus.
Dama pagalvojo, paskaičiavo mintyse ir nusišypsojo.
Taip, mes neturime daug įvairių dalykų. Ir nereikia. O visa kita galima užsidirbti, patobulinti, gauti kaip dovaną arba tiesiog laikinai apsieiti, nieko baisaus. Svarbiausia, kad būtum gyvas ir sveikas. Ir kad artimieji būtų gyvi ir sveiki. Ir nieko blogo nenutiktų.