Visi girdėjome šitą „visiems žinomą” tiesą – laikas gydo. Laikas gydo skausmą. Laikas užgydo nuoskaudą. Ištrina nusivylimus. Išsklaido baimę. Ir mes tuo tikime, juk iš tiesų, laikui bėgant, po visų patirtų kančių pasidaro lengviau kvėpuoti, prisiminimai jau nebeverčia lieti karčių ašarų, o ir kalbėti apie tai, ką teko patirti, galime ramiai, netgi su humoru. Ir vis dėlto įsitikinimas, kad laikas gydo – labai pavojinga ir brangiai atsieinanti iliuzija.
Iš tikrųjų visus mūsų patiriamus negatyvius jausmus, laikui bėgant, nuslopina kiti su mumis vykstantys įvykiai. Įsivaizduokite, kad jūs labai stipriai užpykote ant artimo žmogaus. Šitas pyktis užėmė savo vietą širdyje. Kol jis plūduriuoja paviršiuje, jaučiame skausmą, tačiau po kiek laiko dėmesys nukrypsta į naujus dalykus, jūs patiriate kitus jausmus. Ne tik blogus, bet ir gerus. Džiaugsmą dėl puikaus poilsio. Arba meilę. Arba įkvėpimą ir entuziazmą. Visa tai irgi atsiduria jūsų širdyje. Gulasi sluoksniais ant ten jau esančios stiprios nuoskaudos. Ir gaunasi, kad pyktis bei nuoskauda dabar jau ne paviršiuje, ją nuskandino gilyn nauji emocijų sluoksniai.
Ir prisiminimai apie nuoskaudą jau ne tokie skausmingi. Kuo daugiau laiko praeina, tuo darosi lengviau, juk nuoskauda leidžiasi vis žemiau ir jos jau nebesigirdi. Štai ir padarome išvadą, kad laikas gydo skausmą.
Tačiau paslaptis slypi tame, kad jei prisiminsime tuos skausmingus įvykius su menkiausiomis smulkmenomis, jei mintimis grįšime į tą situaciją, tai nuoskauda išsilaisvins iš po ją užklojusių sluoksnių ir vėl išplauks į paviršių. Jūs vėl pajausite stiprų skausmą, stiprius pergyvenimus. Organizmas vėl pradės išskirti streso hormonus. Ir kurgi pradingo tasai gydomasis laiko efektas?
Tai pasakytina ne vien apie nuoskaudas, kaip kad aprašėme pateiktame pavyzdyje. Bet kokia negatyvi gyvenimiška patirtis, kurios neapdorojome, su kuria nepadirbėjome, širdyje palaidojama kaip ten sandėliuojamas negatyvas. Ir jei tiesiog stengsimės pamiršti, kas atsitiko, jei vilsimės, kad skausmą išgydys laikas, šis destruktyvus negatyvas, laikui bėgant, blokuos mūsų energiją. O tai – tiesus kelias į ligas.
Dėl to bet kokius negatyvius jausmus būtina perdirbti ir paleisti. Išvalyti širdį nuo ten susikaupusio purvo. Atleisti nuoskaudas, išlaisvinti baimes, o susidariusią tuštumą užpildyti meile. Yra begalė praktikų, kaip apdoroti emocijas. Tam gali tikti meditacija, maldos, terapiniai laiškai, vizualizacija ir kiti metodai.
Svarbiausia yra suvokti: su visais skausmingais įvykiais būtina padirbėti, kadangi jie tūno mūsų širdyje ir daro įtaką sveikatai, savijautai, likimui. Ir perdirbti reikia ne vien naujausius įvykius, bet ir visas iš vaikystės atsineštas traumuojančias situacijas. Vaikiškos nuoskaudos tėvų adresu, pirmosios meilės nusivylimas, barniai su draugais, kuriuos savo laiku labai skaudžiai pergyvenote. Jeigu neįžvelgiate ryšio tarp savo ligų ir prieš 20 metų įvykusių įvykių, tai visiškai nereiškia, kad šito ryšio nėra. Ir pasekmės gali pasireikšti ne vien fiziniame lygmenyje.
Daug moterų negali sukurti šeimos, kadangi neišgydė savo širdies po pirmosios nesėkmingos meilės. Daug moterų nepatiria orgazmo, kadangi neapdorojo pirmosios seksualinės nesėkmės. Daug gražiosios lyties atstovių negali rasti su vyrais tarpusavio supratimo, kadangi širdies gilumoje saugo nuoskaudą tėvo adresu.
Dėl to, jei norite pradėti gyvenimą nuo švaraus lapo, susitvarkyti sveikatą, sukurti laimingus santykius, pagimdyti sveikus vaikus, pradėti, pagaliau, jausti gyvenimo malonumą, patariu atsisėsti ir sudaryti visų nuoskaudų ir baimių sąrašą. Visų tų situacijų, kurios sukėlė jums negatyvias emocijas. O paskui nuosekliai padirbėti su kiekvienu punktu.
Ir visiems laikams atsikratykite iliuzijos, kad laikas gydo skausmą. Tai netiesa, kuri mums kainuoja pernelyg brangiai.