Mūsų smegenys saugo daugybę paslapčių, o viena iš jų – vaikystės amnezija. Daugelis žmonių neprisimena savęs iki trejų metų amžiaus.
Toronto mokslininkų komanda išsiaiškino, kodėl smegenys saugo tiek mažai prisiminimų iš vaikystės. Žinoma, su ta sąlyga, kad smegenys iš tiesų yra informacijos saugykla, o šis klausimas vis dar lieka atviras.
Tačiau grįžkime prie mūsų aptariamo fenomeno, o tiksliau – prie graužikų, su kuriais mokslininkai atliko eksperimentą ir nustatė, kad po gimimo jiems sulėtėja neurogenezė.
Pasirodo, dėl neurogenezės sulėtėjimo atsiradusios smegenų ląstelės trina prisiminimus. Didžiausias naujų ląstelių užuomazgų susidarymo aktyvumas hipokampe pastebimas pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais, o gyvenimo eigoje ląstelių gimimas palaipsniui lėtėja.
Kartu mokslininkai nustatė, kad naujų ląstelių susidarymo greitis turi įtakos atminčiai. Paaiškėjo, kad nauji neuronai žmogui reikalingi tam, kad jis galėtų mokytis ir įsisavinti naują informaciją, tačiau visa tai vyksta jo praeities prisiminimų nenaudai. Vaikystėje neuronų jungtys formuojasi sparčiau, todėl greitai prarandami ir esami prisiminimai.
Ar galima teigti, kad mokslininkų hipotezė yra teisinga, jei nežiūrėsite į šį klausimą vienpusiškai ir atkreipsite dėmesį į šį faktą.
Anksčiau žmogaus smegenų problemas nagrinėję mokslininkai nustatė, kad jų ląstelės atnaujinamos kas dvi-tris dienas, t. y. po trijų dienų jose nelieka nieko, kas galėtų išsaugoti praeities prisiminimus. Tokiu atveju kur gi saugoma mūsų atmintis?
Gaunasi, kad atmintis apskritai nėra smegenų funkcija, todėl niekas iš tikrųjų nežino, kur ji yra ir kaip ji organizuota.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…