Visi žmonės siekia būti laimingais. Apie tai, kaip tapti laimingu, prirašyta begalė knygų. Receptas labai paprastas: reikia viso labo susirasti tokį užsiėmimą, kuris teikia džiaugsmą. Sugalvoti, kaip iš to užsidirbti ir susirasti partnerį, kurį norisi mylėti visa širdimi ir kuris lygiai taip pat mylės mus. Visa kita – smulkmenos. Realizacija kūryboje ir meilėje – svarbiausi žmogaus poreikiai.
Žmogus, kuriantis šedevrus, kiekvieną dieną siekia daryti vis geriau ir geriau, siekia įgyvendinti svajonę ir pasiekia neregėtas aukštumas. O santykiai, pripildyti meilės, kiekvieną dieną paverčia švente.
Tačiau visame pasaulyje yra milijardai vienišų žmonių, kurie nežino, ko nori. Lyg ir viskas paprasta. Reikia viso labo rasti atsakymą į klausimą „Ko aš trokštu visa širdimi? Kas man įdomu?” Tačiau dauguma žmonių galvoja kitaip: „O kiek man už tai mokės? Tai, kas man įdomu, niekam nereikalinga. Iš to neuždirbsi”. Ir žmogus numoja ranka į tai, ko trokšta širdis. Kiekviename iš mūsų slypintis kūrybinis potencialas lieka nerealizuotas.
Sukurti santykius, kupinus meilės, irgi labai paprasta. Reikia tapti žmogumi, kurį norisi mylėti. Kuris pats myli – ir save, ir kitus žmones. Tačiau dauguma žmonių laukia, kad atsiras kažkas, kas ateis ir užpildys jų pilką ir nykų gyvenimą džiaugsmu ir meile. Neateis. Tiksliau, ateis toks pats meilės ieškotojas, kuris pats nemoka mylėti. Dėl to tiek daug skyrybų, dramų, nusivylimų.
Kas gi trukdo mylėti ir kūrybiškai realizuotis?
Viso labo viena kliūtis. Viena apmaudi aplinkybė. Skausmas iš praeities.
Būtent praeityje patirtas skausmas iškraipo mūsų kelią, trukdo žengti į priekį, neleidžia mylėti, kurti genialių šedevrų, džiaugtis ir būti sveikais.
Nėra blogų žmonių. Yra žmonės, kuriems bloga. Kiekvieną kartą, kai susiduriate su piktu, nemaloniu žmogumi, reikia turėti galvoje – prieš jus stovi mažas 4-6 metų vaikas, kuris neišmoko susitvarkyti su savo vaikišku skausmu.
Kiekvieną kartą, kai pykstate ir patiriate negatyvias emocijas – jūs pats esate tasai kenčiantis mažylis. Suaugęs, brandus žmogus gyvena sąmoningai. Imasi atsakomybės už visus savo gyvenimo rezultatus. Už savo santykius, emocijas, finansus, sveikatą. Už viską. Brandus žmogus nesiskundžia, o veikia, lengvai atleidžia ir sau, ir kitiems. Suaugęs žmogus tiksliai žino, ko nori ir žengia link savo tikslo. Tačiau aplinkui daugybė vaikų, kuriuos įskaudino ir neišmokė, ką daryti su tuo skausmu.
Žmonės lanko treningus, skaito kalnus knygų, bando įvairias metodikas. Kaupia jėgas, kažką daro. O rezultato nėra. Jie kaip ir anksčiau nelaimingi. Tai primena automobilį su galingu varikliu, kuriam užstrigo vienas ratas. Žmogus spaudžia greičio pedalą, motoras riaumoja, visi ratai sukasi, išskyrus vieną. Ir automobilis didžiuliu greičiu sukasi aplinkui save.
Arba įsivaizduokite oro balioną. Žmogus pripučia jį karšto oro, didina baliono tūrį. Tačiau balionas neskrenda. O viskas dėl to, kad jis pririštas plonyčiu lynu prie žemės, dėl to lyg ir pradeda kilti aukštyn, o paskui lynas įsitempia, balionas trūkteli žemyn ir viskas prasideda iš naujo.
Reikia paprasčiausiai nupjauti lyną. Ir viskas.
Pavyzdžiui, žmogus daug dirba, tačiau neišlenda iš skolų. Moteris pastoviai sutinka vyrus, kurie blogai su ja elgiasi. Arba tie patys nemalonumai ištinka iš naujo ir iš naujo, gyvenimas pavirsta savotišku užburtu ratu. Visa tai reiškia, kas žmogus įstrigo praeityje. Laikas iš ten kapstytis.
Ką gi daryti, kad skausmas pasitrauktų?
Reikia tiesiog patyrinėti praeitį, visus negatyvius gyvenimo momentus. Ir suprasti, kad praeitis nuostabi, ji kupina meilės. Tiesiog mažas vaikas, kuriuo mes visi buvome, to nematė. Pasaulį jis matė taip, kaip išmokė tėvai.
Yra daug metodikų, skirtų tirti praeitį ir skausmą. Radikalus atleidimas, afirmacijos, Sedonos metodas ir begalė kitų. Visi jie efektyvūs.
Svarbiausia – jūs turite tvirtai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą! Visu šimtu procentų. Turite nutarti nesitraukti atgal ir eiti iki galo, į patį stipriausią skausmą, ir išsiaiškinsite, kad jo ten nebėra. Kad skausmas – tai tik iliuzija.
Tačiau iš pradžių atrodys, kad skausmas toks didelis, kad viską sutraiškys. Tai netiesa. Daug žmonių bijo skausmo, dėl to taip ir lieka su juo gyventi. Jie slopina jį alkoholiu, vakarėliais, narkotikais, darboholizmu, kelionėmis, seksu, maistu, saldumynais. Tokia skausmo kompensacija gali tapti filmai, socialiniai tinklai, knygos. Arba tikslų siekimas. Kopimas į viršūnes.
Daugelis vaikosi sėkmės ir tiki, kad kai tik pasieks šlovę, turtus, sukurs šeimą, įgyvendins svajonę – skausmas pasitrauks. Žmonės daro viską, kad nepasiliktų akis į akį su savimi ir su savo skausmu. Tačiau skausmas niekur nedingsta. Tai tas pats, kas važiuoti be rato. Kad negirdėtum geležies žviegimo, įsijungi garsią muziką, dar stipriau spaudi pedalą ir apsimeti, kad viskas gerai. Tačiau šitaip toli nenuvažiuosi. Anksčiau ar vėliau teks lipti iš automobilio ir pritvirtinti naują ratą.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…