Vienas žmogus dvidešimt metų turėjo įprotį kiekvieną vakarą lankytis pas meilužę ir ten leisti laiką pokalbiams bei kortoms. Ir štai numirė jo teisėta žmona, o pažįstami ir giminaičiai jam sako:
-Mes visi tave pažįstame. Būtų geriau, jeigu tu ją vestum, atsivestum į savo namus.
Vyriškis nesutiko su artimaisiais ir pažįstamais:
-Ne, šito nebus. Kaip aš galiu išsiskirti su savo dvidešimties metų įpročiu? Jeigu atsivesiu ją į savo namus, kur man eiti vakarais, kur leisti laiką, su kuo pasikalbėti, kam papasakoti apie savo problemas?
Įsivaizduokite, kad susiradote naują darbą. Įmonė, kurioje teks dirbti, yra kitoje, jums visiškai nepažįstamoje miesto dalyje. Norint ten patekti pirmą kartą, reikia panagrinėti žemėlapį, susirasti jame norimą adresą ir susikurti kelionės maršrutą. Važiuojate automobiliu ir atidžiai žiūrite į kelią, kelio ženklus, periodiškai pasitikrinate žemėlapį, stengiatės įsiminti kraštovaizdžio ypatumus už lango, pastatus, medžius, šviesoforus, reklamines konstrukcijas ir kt.
Sąlyginai kalbant, kad pirmą kartą patektumėte į nepažįstamą vietą, jums reikia įdėti šiek tiek pastangų. Ir štai jūs jau pusę metų dirbate naujoje vietoje, kiekvieną rytą į vietą atvažiuojate tuo pačiu maršrutu. Vargu ar kelionėje patirsite tų pačių sunkumų, kaip pirmą darbo dieną. Greičiausiai visai nekreipiate dėmesio į maršruto detales. Važiuojate tarsi autopilotu.
Norint suprasti, kaip formuojasi įprotis, reikia žinoti, kaip veikia mūsų psichika. Kad tai padarytume, atkreipkime dėmesį į smegenų fiziologiją ir struktūrą. Kaip žinote, visa gyvybė mūsų planetoje susideda iš ląstelių. Žmogaus smegenyse yra apie šimtas milijardų tokių ląstelių (neuronų). Kiekvienas neuronas yra sujungtas tam tikrais ryšiais su daugybe kitų neuronų, kurie, savo ruožtu, yra susiję su sekančiomis grupėmis ir t.t.
Tokiu būdu susiformuoja plačiai išsišakojęs jungčių arba neuroninių takų tinklas, kuriuo perduodami cheminiai ir elektriniai signalai. Šie takai formuojasi visą gyvenimą. Kuo daugiau patirties turi žmogus, kuo aktyvesnis jo fizinis, intelektualinis, protinis ir dvasinis gyvenimas, tuo daugiau tokių ryšių susiformuoja ir tuo labiau išvystytos jo smegenys.
Kai susiduriame su visiškai mums nauja situacija, mums sudėtinga ją išspręsti, kadangi smegenims reikia papildomo laiko, kad susidarytų naujos neuroninės jungtys. Todėl bet kokios veiklos pradžioje esame priversti dėti tam tikras pastangas. Mes, jei kalbėsime kompiuterine kalba, tiesiog neturime tai veiklai gatavos programos, ją būtina suformuoti. Įprotis – tai ir yra tokia programa.
Kartą susiformavęs ir po tam tikro pasikartojimų skaičiaus įsitvirtinęs, įprotis vos ne tiesiogine prasme pakeičia mūsų smegenis, nervų sistemos darbą. Įprotis tampa mūsų biologinių procesų dalimi, kitaip sakant, jis tampa mūsų pačių dalimi. Ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mums taip sunku keisti savo elgesį, nusistovėjusius įpročius ir gyvenimo būdą.
Būtent todėl mes galime nuolat nusiristi atgal į senus įpročius, kai bandome suformuoti naują elgesio modelį kokioje nors konkrečioje situacijoje arba apskritai nusprendę pradėti gyventi kitaip. Mes iš tiesų nustojame pastebėti didžiulę savo įpročių dalį, kadangi jie iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip mes patys, mūsų asmenybė.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…