Nuoskauda, pyktis – tai mūsų sielos būsena. Siela – tarsi šulinys, iš kurio geriame. Kokį troškulio malšinimo šaltinį mes siūlome sau ir kitiems?
Jei išsiaiškintume nuoskaudos kilmės ištakas, tuomet, manau, nebeliks dėl ko pykti.
Tai kas gi mumyse tokio sėdi, kas neleidžia mums atleisti? Atleisti – reiškia nepalikti nuosėdų sieloje, toliau laisvai bendrauti su žmogumi. Arba, jei norite, nebendrauti, tačiau elgtis su juo neutraliai.
Įžeista savimeilė
Mūsų neįvertino taip, kaip norėjome, arba tiesiog nepelnytai apkaltino. Bet mes juk žinome, kad nesame tokie jau baisiai blogi. Štai ir kankiname save mintimis apie skriaudėją. „Graužiame” savo širdį, įtikinėdami save, kad esame teisūs. Ar verta įrodinėti sau tai, kas akivaizdu? Manau, visi sutiks, kad tai beprasmiška. Kiekvienas žmogus ir taip žino savo vertę. O tam, kuris jus pasmerkė, galite tiesiog pasakyti: „Labai gaila, kad taip apie mane galvojate”, „Esu labai susikrimtęs, kad mudu šitaip vienas kito nesupratome”. Ir juo labiau nenuvertinkite savo savivertės.
Išpuikimas
Pasistenkite, atmetę šalin savo pranašumo jausmą, stoti į partnerio pusę. Atminkite: žmogaus stiprybė slypi ne išdidume, o kilnume. Skriaudėjas, kaip taisyklė, pats supranta, kad pasikarščiavo.
Nesugebėjimas priimti faktų apie save
Pavyzdžiui, jums sako: „Pavėlavote į darbą. Padarėte klaidą. Esate blogos nuotaikos. Labai daug valgote. Esate storas.” Jūs pykstate, nenorite priimti realybės. Išmokite atsakyti „taip”. Tas pats „taip” galioja bet kokiems priekaištams jūsų adresu. Kaip manote, ar pašnekovui bus įdomu jus „gelti” ir ar ilgam jam užteks kantrybės, jeigu su viskuo sutiksite?
Nepasiteisinę lūkesčiai
Neretai tikimės iš žmogaus tam tikrų veiksmų, poelgių, žodžių, kurie visiškai neįmanomi dėl jam būdingų charakterio bruožų, takto, auklėjimo, išsilavinimo…, įsižeidžiame dėl to, kad žmogus nepadarė to, ką sugalvojome mes. Pasistenkite į viską žiūrėti objektyviai, nefantazuodami nebūtų dalykų.
Klaidingas suvokimas
Ta pati situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. Esmė visai ne tame, kas ką pasakė ir padarė, o kaip mes į tai reagavome, kaip suvokėme informaciją. Rami reakcija, be susierzinimo pasiekiama labai lengvai, tereikia kasdien treniruotis. Ir iš esmės mes juk patys nusprendžiame įsižeisti. Sunkiose situacijose kartokite sau: „Aš save myliu, dėl to neįsižeisiu“.
O kai eilinį kartą kils impulsas įsižeisti, pagalvokite, ar tikrai taip malonu gailėtis savęs ir jaustis auka. Plėšrūnas visada pajaučia silpną ir jį užsipuola. Jūs juk nenorite būti suvalgyti, tiesa? Galbūt jūs visgi esate nugalėtojas, pakilęs virš situacijos ir nepriklausomas nuo aplinkybių?
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…