Dabar madinga tvirtinti, kad reikia būti savimi ir daryti, ką nori. Tačiau labai dažnai į šiuo lozungu dangstoma visiškai priešinga prasmė. Sukeičiamos sąvokos. Į žmonių sąmonę aktyviai diegiama programa – „būti savimi” reiškia elgtis įžūliai, nusispjauti į kitus, neigti būtinybę keistis į gerąją pusę.
Įsivaizduokite – trečia valanda nakties. Jūs įsijungiate visu garsu Rammstein ir pradedate trypti po visą butą kaip arklys. O kas čia tokio? Juk būti savimi – šaunu! Būtent taip jūs dabar išreiškiate save. O tai, kad apatiniame aukšte miega kažkieno kūdikis – čia jau kaimynų problema. „Daryk, ko norisi! Neišduok savęs!”
Toks „buvimo savimi“ sąvokos supratimas reiškia viso labo ypatingai žemą sąmoningumo lygį. Pataikauti savo silpnybėms, instinktams ir ugdyti savyje žemiausius ir labiausiai liguistus kaprizus, reiškia visiems laikams uždaryti duris į tikrąjį save.
Žinoma, pavyzdys perdėtas ir pakankamai banalus. Tačiau vis dėlto daugelis sąvoką „būti savimi” sieja su laisve reikštis be jokių apribojimų.
Pasitaiko, kad moterys, sulaukusios 35-40 metų, staiga supranta, kad visus tuos metus negyveno savo gyvenimo. Jose staiga pajunta norą pakeisti vyrą, darbą, miestą. Spjauti į viską ir išplasnoti į tolimas šalis! Tačiau, kaip taisyklė, tai neatneša kokybinių pokyčių gyvenime. Naujuose santykiuose jos susiduria su tais pačiais sunkumais kaip ir anksčiau. Gyvenimas naujoje šalyje nėra toks nerūpestingas. Kodėl taip atsitinka?
Jei jums iš tiesų norisi būti savimi, pirmiausia turite suprasti: kas aš esu iš tikrųjų? Kiekvieno iš mūsų asmenybė – milžiniška daugiaaukštė pilis. Joje – nuostabios oranžerijos su kvepiančiomis gėlėmis, šiltos svetainės su vitražiniais langais, o yra ir amžinai užrakintų palėpių su tarakonais ir pūvančiu neišgyventų emocijų šiukšlynu. Ir kol šios palėpės yra užblokuotos, jūs negalite pažinti savęs ir pajusti laisvės jausmo. Kad išties taptumėte savimi, turite atrakinti visas duris, ištyrinėti visus užkaborius, priimti save kaip visumą ir iššluoti šiukšles. Tik tokiu atveju gausite prieigą prie parinkties „Būk savimi!”
Norint pažinti savo individualumą, teks sunkiai padirbėti. Ir tasai darbas neturi nieko bendro su įžūliu elgesiu, su provokuojančiomis nuotraukomis internete, su garsia muzika vidury nakties, su nepagarba aplinkiniams. Už tikrojo siekio pažinti save slypi kažkas ypatingo, magiško, su niekuo nepalyginamo – išėjimas į naują savo asmenybės lygmenį, savo paskirties ir prasmės šiame pasaulyje atradimas. Tai ir yra tikroji laimė „būti savimi”.