Jei į savo klausimus negaunate jus patenkinančių atsakymų, pamėginkite klausti kitaip.
Jūs prieinate prie durų ir įkišate į spyną ne tą raktą. Raktas nesisuka. Nerakina. Kokie bus jūsų veiksmai. Toliau mėginsite atrakinti duris tuo raktu?
Žinoma, ne. Ir visgi mes būtent taip neprotingai elgiamės, kai mėginame įgyti svarbių žinių apie gyvenimą.
Mes užduodame klausimus, surandame atsakymus, kurių patys negalime suprasti ir vis tiek klausinėjame to paties, tikėdamiesi, kad laikui bėgant ar pasikeitus aplinkybėms suvokimas pats ateis kažkokiu neaiškiu ir stebuklingu būdu.
Kad galėtume kažką suprasti, reikia ne atkaklumo ir užsispyrimo. Reikalingas kitas raktas. O tiksliau – reikia užduoti kitus klausimus.
Užuot klausę „Koks mano gyvenimo tikslas?”, pamėginkite paklausti „Kokių turiu gabumų, ką aš moku ir sugebu?”
Arba pamėginkite klausimą „Ko aš noriu iš gyvenimo?” pakeisti klausimu „Ko iš manęs reikalauja gyvenimas?”
Užuot klausę „Kodėl žmonės su manimi taip elgiasi?”, užduokite klausimą: „Kokie mano veiksmai verčia juos taip elgtis?”
Domėkitės ne vien tuo, ar teisingas koks nors filosofinis ar gyvenimiškas teiginys, bet ir tuo, kokių vaisių jis gali atnešti, ar tas teiginys apskritai efektyvus ir t.t. Pradžiai tiesiog pamėginkite paklausti „O ką reiškia – teisingas teiginys?”
Tai viso labo pavyzdžiai. Klausimas, kurį jums reikia suformuluoti, greičiausiai bus unikalus. Kad durys atsidarytų, reikalingas teisingas raktas. Kad gautumėte teisingą atsakymą, turite užduoti teisingą klausimą.