Yra puiki patarlė: „Kiekvienas nori turėti draugą, tačiau ne kiekvienas nori juo būti“.
Dabar mes vis dažniau norime „turėti“.
„Noriu turėti vaiką“ vietoje „noriu būti mama“, „noriu turėti vyrą“ vietoje „noriu būti žmona“ ir t.t.
Už šių kalbos subtilybių slypi žmogaus požiūris į gyvenimą, jo devizas: arba – aš kažkam, arba – kažkas man…
Trokšdami turėti, mes laužome gyvenimus, sudaužome širdis ir kenčiame nuo vienatvės…
„Turinčiam” žmogui visada bus negana to, ką jis dabar turi. Negana pinigų, negana valdžios, negana žmonos, negana draugų, negana linksmybių, negana paties savęs.
Vartotojas, neturėdamas savo individualios asmenybės, susideda iš to, ką jis „turi”.