Pavyzdžiui, skandaluose? O juk dažniausiai į barnius ir skandalus jį įtraukia žmonės, kurie net jo mažojo pirštelio neverti: menkai išsilavinę, kreivai-šleivai kalbantys, neprotingi, ką ten slėpti – kartais visiški idiotai. Geri žmonės ginasi nuo piktų, kiek moka, tiek ginasi. Normalūs ginasi nuo toksiškų.
Tačiau toksiškas kažkodėl išeina iš skandalo kaip iš pirties – švarutėlis, kvepiantis, šviežutėlis. O geras žmogus – sutriuškintas, sugniuždytas. Neturi jėgų. Sunkumas širdyje… Net jeigu formaliai geras žmogus ir laimėjo ginčą, jam vis tiek labai bloga. Kodėl taip yra?
Mane seniai domina šis klausimas. Situacija tokia: gerą žmogų toksiškas oponentas apmėto purvais ir fekalijomis. Ką turi, tą ir mėto, teisingai? Kokiu resursu disponuoja, tokiu ir naudojasi. Purviną savo asmenybės energiją toksiškas žmogus naudoja kaip šaudmenis. O tokios energijos jis turi iki soties.
O geras žmogus turi aukso ir perlų. Skaidrių deimantų ir akvamarinų. Štai juos ir svaido į oponentą. Kitų šaudmenų jis neturi – tik gryną, švarią asmenybės energiją.
O dabar įsivaizduokite šitas „kautynes”. Nelabai koks gaunasi susišaudymas: geras žmogus jau visas išterliotas iki ausų, dvokia, apsvaidytas toksiško oponento „gėrybėmis”. O pastarasis apmėtytas rubinais ir deimantais. Nors ginčijosi ir barėsi abu ta pačia kalba. Galbūt gerasis netgi barėsi: „Kaip jums ne gėda, mielas pone! Turėkite sąžinės! Tai visiškai neleistinas elgesys, jus dangus už jį nubaus!” Ir mėto į oponentą savo asmenybės energijos aukso grynuolius.
Štai dėl ko toksiški žmonės taip mėgsta skandalus – jų metu jie smarkiai praturtėja. Štai dėl ko jie tokie patenkinti, taip linksmai kikena iš pasitenkinimo, štai dėl ko taip džiugiai pradeda skandalą ir be jokios regimos priežasties atakuoja geruosius.
O gerieji lyg ir teisingai atsikirto, netgi iškalbingai ir į temą. Ir tuo pat metu lieka apdrabstyti purvais. Be to, dar ir savo lobius iššvaistė, visus savo resursus.
Purvo pasaulyje daug, aukso – mažai. Dėl to nešvaistykite tuščiai savo atsargų. Kraštutiniu atveju, kaip patardavo Platonas, mėtykite gerai nusitaikę, pasirinkę kuo sunkesnį grynuolį. Tegu springsta. Ir pasitraukite iš skandalo: jame mes neišvengiamai pralošime ir prarasime labai daug jėgų.
Gintis ir kovoti reikia kitaip. O skandaluose mes visada pralošime įniršusiems chamams. Bet bent jau nereikia gausinti jų turtų, štai ką apie tai manau. Nereikia svaidyti jiems aukso grynuolių, mainais į purvą ir fekalijas.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…