Daugelis iš jūsų, esu tikras, bent sykį susimąstėte apie gyvenimo prasmę. Visi apie tai galvojo, bet niekas negavo bent kiek aiškaus atsakymo į šį klausimą. Ir iš tiesų, kodėl mes čia esame, kam visas tas šurmulys, kam visi tie išgyvenimai, džiaugsmai, vargai, kam tie kankinantys, išsekinantys jausmai, kančios?
Šiame straipsnyje neatrasiu Amerikos, nenurodysiu jums „tikrosios“ gyvenimo prasmės, o perskaitę straipsnį jūs vargu ar ką nors pakeisite savo gyvenime.
Tiesiog pabandykime išsiaiškinti savo gyvenimo prasmę. Kadangi niekas tiksliai nežino, iš ko ji susideda, tai, turbūt, kiekvienas žmogus turės ją pasirinkti savarankiškai. Atkreipiu dėmesį, kalba eina apie prasmę, o ne apie gyvenimo tikslą ar tikslus, kadangi tikslai gyvenimo bėgyje gali keistis ir būti pasiekti, galbūt dar nepasibaigus gyvenimui, o prasmė eina per visą gyvenimą ir būtent jai, prasmei, pavaldūs visi tie tikslai.
Štai dažniausiai pasitaikančios gyvenimo prasmės.
Vaikai. Gyvenimo gėlės. Atrodytų, dėl jų ir verta gyventi, jie juk pratęsia giminę, išsaugo mūsų gyvenimo patirtį, teikia begalinį džiaugsmą ir galiausiai savo rūpesčiu praskaidrina paskutines mūsų gyvenimo dienas. Gimei pats – padėk gimti kitam, tai yra pagrindinis gyvybės išsaugojimo principas, jis galioja visiems gyviems sutvėrimams, išskyrus žmones. Žmonija tiek nusicivilizavo, kad rizikuoja žūti nuo branduolinių karų, epidemijų, kitokių kataklizmų – vienu žodžiu, nuo bet ko, bet tik ne nuo demografinės krizės. Gaunasi, kad vaikai nėra gyvenimo prasmė?
Gal pinigai ir valdžia? Taip, tik jie padaro žmogų laisvu, pinigai patenkins jūsų beribius poreikius, o valdžia leis niekada nesidairyti, kas ten ką aiškina „iš viršaus”. Tačiau valdžia užkrauna didžiulę atsakomybę, o turtui išlaikyti reikia per daug pastangų. Be to, tiek pinigų, tiek valdžios turėtojus nuolat supa veidmainystė, pavydas, melaginga pagarba, daugelis neturi žmonių, kurie juos tikrai mylėtų, o tik tuos, kurie jų bijo ir nekenčia.
Na, tada tikriausiai meilė. Pats šviesiausias ir tyriausias jausmas, kurį tik sugeba jausti žmogus, nuolatinio džiaugsmo šaltinis, apdainuotas visų pasaulio poetų. Iš tiesų, kas gali būti geriau nei mylėti visą gyvenimą, dalintis visais džiaugsmais ir vargais, žinoti viską apie žmogų, visus jo trūkumus, atleisti ir mylėti nepaisant to, mylėti taip, kad kiekvienais metais meilė tik stiprėtų, pagaliau santarvėje nugyventi iki senatvės ir mirti tą pačią dieną. O jeigu ne tą pačią dieną, o jeigu meilė nėra abipusė? Meilė sukelia daugiau kančių, nei teikia džiaugsmo. Tad ar verta tokį dviveidį jausmą paversti gyvenimo prasme?
Lieka altruizmas. Tyra, neatlygintina dorybė, be jokios vilties sulaukti dėkingumo. Atiduokite viską, kad tarnautumėte žmonėms, tikėdamiesi padaryti pasaulį geresniu. Galbūt tai yra žmogaus gyvenimo idealas. Tačiau pagalvokite, į ką pavirs jūsų gyvenimas, kokie sunkumai jūsų laukia, ką teks iškęsti už savo gerus darbus! Netiesa, kad žmonės greitai pripranta prie gerų dalykų, jie pripranta prie to akimirksniu, žmonės atsisės jums ant sprando ir jodinės, džiaugdamiesi savo gyvenimu ir nuodydami gyvenimą jums. Tai ar verta tam skirti savo trumpą amželį?
Tai tik nedidelė dalis gyvenimo prasmių, kurias galite pasirinkti sau patys, kiekviena iš jų turi savų privalumų ir dažnai tiek pat trūkumų, tačiau kad ir ką pasirinksite, tai jau yra gerai, bet koks pasirinkimas yra vertingas pats savaime.
Vargu ar sugebėjote ką nors pasirinkti… Tada, ko gero, klausimas apie gyvenimo prasmę yra būtent tas pats klausimas, į kurį geriausias atsakymas būtų „nežinau“. Galų gale, bet kokia prasmė yra savotiški rėmai, o kam savo noru įgrūsti save į rėmus?
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…