Kognityviniai spąstai – tai visiems gerai pažįstami mūsų minčių keliai, mąstymo modeliai, kurie atima daug energijos ir laiko.
Atkaklumas
Pradžiai turime suprasti, kad atkaklumas ir užsispyrimas yra skirtingi dalykai, nepainiokite jų.
Esmė ta, kad žmonės ir toliau daro tai, kas jau iš anksto pasmerkta nesėkmei. Paprastai ir toliau darydamas ką nors panašaus, žmogus vadovaujasi idėja, kad „na, juk neišmesi to, gaila“.
Visiškai beprasmiškai švaistomos pastangos ir laikas. Na, pavyzdžiui, užbaigti žiūrėti filmą, kuris visiškai nepatiko, arba toliau mokytis profesijos, kurioje žmogus savęs nebemato.
Perdėtas perfekcionizmas
Į šiuos spąstus žmogus patenka tada, kai į ką nors pradeda dėti daug daugiau pastangų, negu reikia. Metaforiškai kalbant – kai bando užmušti musę plaktuku. Žemiškesnis pavyzdys: rengti prezentaciją apie visą XVIII amžių, kai reikia aptarti tik vieną tuo laikmečiu gyvenusį žmogų.
Užsiciklinimas
Užsiciklinimas trukdo siekti tikslo. Asmuo laukia reikiamo skambučio ar įkvėpimo ir, kaip taisyklė, kol neįvyksta tai, ko jis laukia, jis nepajuda link savo tikslo. Pavyzdžiui, nuolat stebi laikrodį, seka susitikimų laiką, sugalvoja įgyvendinti naują įdomų projektą, tačiau laukia įkvėpimo ir laukdamas nieko nedaro.
Reversija
Kažkas žmogaus gyvenime jau įvyko. Jis pasiekė arba nepasiekė kokio nors tikslo, patyrė nesėkmę. Tačiau nieko negalima pakeisti. Kai žmogus ir toliau save koneveikia už tai, kad pralaimėjo, atsiranda būtent šie grįžimo į praeitį spąstai. Praeities neįmanoma atšaukti. Pavyzdžiui, ilgą laiką gėdytis kokios nors nesėkmės.
Skubėjimas
Su šiais spąstais žmogus susiduria, kai pernelyg anksti pradeda kokią nors veiklą verslą. Užbėgant įvykiams už akių, galima netyčia atlikti kokį nors darbą visiškai veltui, taip prarandant laiką ir energiją. Pavyzdžiui, pradėti spręsti uždavinį, nežinant visų jo sąlygų.
Pasipriešinimas
Su šia problema žmogus susiduria, kai reikia persijungti nuo vieno dalyko prie kito. Iš esmės tai yra toji būsena: „na, dar šiek tiek“. Pavyzdžiui, kai jau atėjo laikas atlikti suplanuotus dalykus, o žmogus toliau žiūri mėgstamo serialo seriją po serijos.
Prokrastinacija
Nuolatinis atidėliojimas vėlesniam laikui. Dažnai tai baigiasi tuo, kad žmogus tiesiog pamiršta, ką norėjo padaryti, o paskui, prisiminęs, vėl atideda rytdienai, kitai savaitei ir dar toliau. Pavyzdžiui, kiekvieną savaitę pasižada sau pradėti bėgioti rytais nuo sekančio pirmadienio.
Atotrūkis
Su šiais spąstais žmogus susiduria tada, kai bando vienu metu daryti kelis dalykus. Būtina suvokti, kad, pavyzdžiui, kalbėtis su kuo nors reiškia – kalbėtis su kuo nors, skaityti knygą reiškia – skaityti knygą. Spąstų pavyzdys: klausotės pašnekovo viena ausimi, o mintys sukasi apie neseniai įvykusį ginčą su draugu.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…