Užuojauta – puikus dalykas.
Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių.
Pirmas variantas – baili ir sentimentali. Iš esmės tai yra ne kas kita, kaip širdies nekantravimas, kai žmogus skuba kuo greičiau atsikratyti slogios savijautos, apimančios, kai matai svetimą nelaimę.
Tai netgi ne užuojauta, o viso labo instinktyvus siekis apsaugoti savo ramybę, komfortą nuo svetimo ar artimo žmogaus kančių.
Tačiau yra ir kitas užuojautos variantas.
Tai – tikroji, reali užuojauta ir atjauta. Jai reikalingi veiksmai, o ne sentimentai.
Tokia užuojauta žino, ko nori ir yra kupina ryžto kentėti ir užjausti, padaryti viską, ką tik leidžia žmogaus jėgos ir netgi jas viršijant.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…