Neatstumk žmonių, kurie tau ištiesia ranką. Tėvų, vaikų, draugų, artimųjų.
Jiems visiems tavęs reikia, o tu – arba baisiai užsiėmęs, arba ne nuotaikoje, arba oras už lango blogas.
Neužsidaryk nuo žmonių, kurie nori padovanoti tau savo švelnumą, kadangi jis perpildė jų mylinčias širdis.
Ateis diena, kai vaikai paaugs, nebeliks tėvų, o mylimieji, pavargę nešiotis savyje savo nepanaudotą švelnumą, padovanos jį kam nors kitam.
O tu staiga užsimanysi to paties švelnumo, apsidairysi aplinkui, tikėdamasis pulti į glėbį artimam žmogui, o aplink tave – nieko nėra. Ir štai dabar, kol dar nevėlu, neatstumk tau ištiestų rankų.
O dar geriau – pats apkabink tuos, kurie tau brangūs. Surask minutėlę, kad apkabintum, pabučiuotum, paskambintum ir pasakytum: „Aš tave myliu“.
Trys pagrindiniai Visatos dėsniai
Visata visada padeda mums tobulėti, tiksliau, mūsų gyvenime visada susidaro tam tikros…
Tavo arklus nudvėsė – nulipk!
Kartais taip būna, kad ilgai ką nors kuriame, dirbame, įdedame į tą…
Kokius draugus reikia susirasti, kad galėtumėte priešintis stresui
Ugdyti ištvermę ir kovoti su stresu galima ne tik lankantis psichologo kabinete.…