Dažnai galime išgirsti: „Jei susipykai su draugu, tai nebuvo tikra draugystė. O štai čia – tikras draugas!.. Jis seka paskui mane į ugnį ir vandenį!..”
Deja, deja! Kartais draugystė, gyvavusi ištisus dešimtmečius, sužlunga per vieną akimirką.
Kaip nebūtų keista, kuo senesnė draugystė, tuo daugiau priežasčių susipešti. Per daugelį metų susikaupęs nepasitenkinimas neišvengiamai veda į konfliktą, tik kažkam pakanka sveiko proto išspręsti šį konfliktą taikiai, o kažkam nepakanka.
Kodėl pykstasi draugai? Kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti atskirai. Gana dažnai kyla ginčas, kaip sakoma, visiškai tuščioje vietoje. Nuovargis, sveikatos problemos, bėdos darbe daro mus irzliais ir nepakančiais. Pradedame pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėdavome, žmonių veiksmai ir žodžiai mus ima skaudinti, mes neištveriame, ir jeigu šeimos nariai dar gali pakentėti ir atleisti, tai draugas – ne visada.
Kaip taisyklė, dažniausiai susidraugaujame dar jaunystėje. Mus suartina bendri interesai, mums patinka smagiai leisti laisvalaikį. Laikui bėgant, požiūriai į gyvenimą keičiasi. Mes įgyjame patirties, tampame vyresni ir išmintingesni. Tai atsitinka daugeliui, bet ne visiems. Kai kurie lieka tame pačiame vystymosi etape ir neturi jokio noro nieko keisti. Iš pradžių stengiamės padėti draugui, tačiau tempti tą naštą visą laiką nepakanka jėgų, bent jau ne visiems. Kyla kivirčas: vienam įkyrėjo klausytis moralizavimo, kitam – būti draugui „gelbėjimo ratu”.
Psichologinis nesuderinamumas – dar viena priežastis, dėl kurios pykstasi draugai. Sakysite, taip nebūna? Tiek metų buvome draugais ir staiga supratome, kad esame psichologiškai nesuderinami?! Gaila, bet taip iš tiesų pasitaiko. Kiekvienas iš mūsų turime savyje kažką tokio, ką kruopščiai slepiame nuo kitų. Šis charakterio bruožas nematomas pažįstamiems ir kolegoms darbe, tačiau draugas anksčiau ar vėliau tai atras, o kadangi paslaptis paaiškėjo, kam tai slėpti toliau?
Draugą pamatome tarsi visiškai kitomis akimis. Pastebime, kad už jo pokštų slypi labai nemaloni, kandi potekstė, o jo norą skubėti visiems į pagalbą, kaip staiga paaiškėjo, diktuoja savanaudiški motyvai.
Ginčo su draugu priežastimi gali tapti ir pavydas. Įprasti draugo dėmesio ženklai, kuriuos jis rodo kito draugo sutuoktinei/sutuoktiniui, gali būti traktuojami kaip anaiptol ne nekaltas flirtas, o meilė, kaip žinia, visada stipresnė už draugystę.
Ir dažnai būna paprasčiausiai neįmanoma paaiškinti pavyduoliui/pavyduolei, kad visai nesiruošėte kėsintis į jo asmeninę laimę.
Apkalbos gali būti prilyginamos pavydui. Kažkas kažkam kažką pasakė, o tada visi stebisi: kodėl pykstasi draugai? O pykstasi dėl to, kad svetima draugystė kažkam neduoda ramybės!
Nemaloniausia draugų kivirčų priežastis yra išdavystė. Ji gali pasireikšti skirtingais variantais, tačiau esmė išlieka ta pati: jūs pasidarote išvadą, kad daugiau nebegalite pasikliauti draugu.
Konfliktas su draugu – ne visada santykių aiškinimasis pakeltu balsu. Kartais žmonės tiesiog nustoja bendrauti, kartais išsaugo draugiškų santykių regimybę, tačiau ankstesnės draugystės ten jau nebėra ir nebus.
Draugystė, kaip ir meilė – kasdienis darbas. Ji grindžiamas abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Jei nėra nei vieno, nei kito, tai bus viso labo draugystės iliuzija, ir anaiptol ne visiems patinka gyventi išgalvotame pasaulyje.