Ne, kalba ne apie pesimizmą, kaip gali pasirodyti iš pavadinimo. Kalba eis apie kitą didelę problemą, su kuria susiduria daugybė žmonių – aklą tikėjimą rytojumi. „Man dar viskas priešakyje”. – sakome sau, kai sulaukiame 20, 30 ir 80 metų. Tariame šią frazę, kai nepasiseka, ar tiesiog drybsodami ant sofos, ar galvodami apie eilinį projektą.
Bėga metai. Atsigręžę atgal, prisiminę savo svajones, mes staiga suprantame, kad gavosi realizuoti daugiausiai 20% visų ambicingų planų. Gūžčiojame pečiais, raminame save, kad mums dar viskas priešakyje ir panyrame į naujas svajas.
O gyvenimas bėga. Palankiai susiklosčius aplinkybėms galima išgyventi 100 ar netgi daugiau metų, tačiau kam bus išeikvoti tie metai? Buitinei rutinai? Daiktų kaupimui? Nuobodžiam darbui? O kaipgi džiaugsmas? Juk džiaugsmą, pasitenkinimą, laimę suteikti turėtų ne banalus standartinis rinkinys – alga, alus, seksas.
Atskleisiu jums paslaptį: priešakyje nieko nėra. Ir nėra jokio rytojaus. Tik neišsigąskite. Saulė patekės, paukščiai tebečiulbės ir labai gerai, jeigu jums tai sukels džiaugsmą. Bet dabar kalba ne apie tai. Valandos, dienos ir mėnesiai – tai laiko matavimo vienetai. Vakar, šiandien, rytoj – irgi chronologiniai vienetai, tik jau ne tokie konkretūs ir dėl to kur kas pavojingesni žmogui.
Jūs negalite pakeisti to, kas įvyko vakar. Viskas nutiko kaip nutiko, galima tai tiktai priimti ir pasisemti iš to patirties. Tačiau ir rytojaus pakeisti neįmanoma. Galima, pavyzdžiui, susidaryti reikalų sąrašą, tačiau ne faktas, kad visa tai padarysite. Yra tūkstančiai faktorių, kurie gali viską pakeisti. Neverta eikvoti laiko netgi mintims apie tai. Šitaip galima visą gyvenimą žvelgti į ateitį ir nieko nepamatyti.
Realiai įtakoti galite tik tai, kas vyksta tiesiog dabar. Jūsų uždavinys – išmokti maksimaliai efektyviai išnaudoti šį konkretų momentą. Nesu totalaus ir griežto planavimo šalininkas ir nevertinu rezultato pagal jam sugaištų valandų skaičių. Nereikia užsiciklinti ties metodologija – skirtingiems žmonėms tinka skirtingi metodai. Vienintelis planas, kuris realiai reikalingas – gyvenimo tikslų sąrašas. O toliau reikia paprasčiausiai imtis darbo. Atkakliai darbuotis siekiant svajonių. Ir nėra tinkamesnio momento tam padaryti, kaip būtent šis momentas.
Nemėgstu pateikinėti savęs kaip pavyzdžio, tačiau visi dalykai, kurie man pavyko, buvo padaryti ir yra tebedaromi be jokių vilčių, kad manęs kažkas laukia priešakyje. Šitas tinklapis prasidėjo nuo idėjos, šovusios man į galvą 3 valandą nakties ir aš nė minutės nelaukdamas susirašiau detalią koncepciją, ir jau ryte buvo užsakytas talpinimo planas, pradėjau dirbti su turinio valdymo sistema. Dabar dalinuosi savo mintimis, verčiu patikusius straipsnius, pasakoju apie knygas, kurias skaitau. Kiekvienas straipsnis – spontaniškas. Suradau laisvesnio laiko – sėdau ir parašiau tekstuką. Aptikau gerą straipsnį – paėmiau ir išverčiau. Baigiau skaityti knygą – pasidalinau įspūdžiais.
O dabar įsivaizduokite, jei būčiau sau pasakęs: „Reikėtų kaip nors kada nors tuo užsiimti”. Ryte užgriūtų visai kiti reikalai, o sekančios dienos pabaigoje galutinai užmirščiau idėją sukurti tinklapį. Tai, žinoma, ne kosminio masto tragedija, tačiau mano ir kitų žmonių gyvenimams atsilieptų. Ir ne faktas, kad teigiamai. Taip kad jeigu šovė idėja – ja reikia užsiimti tiesiog dabar. Priešakyje nieko nėra ir nebus, jeigu sėdėsime sudėję rankas.
Atmeskite mintis apie kiekybę, pamirškite laiką ir liaukitės laukti rytojaus. Matuokite gyvenimą ne materialiais dalykais, o teigiamų emocijų kiekiu. Mylėkite, džiaukitės, svajokite ir tuojau pat imkitės įgyvendinti tas svajones realybėje. Gyvenimas nepasikeis rytojaus dieną, jeigu nepradėsime jo keisti šiandien.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…