Mūsų pasaulyje kiekvienas susitikimas ar atsitiktinė pažintis turi kažkokį konkretų tikslą. Kartais reikalingi žmonės, kurie mus pažadins ir padės pakeisti gyvenimo kryptį. Kartais – kad pažvalintų ir primintų, kas esame, ir kokiu tikslu čia atėjome. O kartais tai būna žmonės, su kuriais susiduriame tik akimirkai.
Likimo ironija ta, kad mums nebūtina žinoti kiekvieno sutikto žmogaus paskirties, tačiau turime likti atviri viskam, ką atneša kiekviena nauja pažintis.
Į pasaulį vertėtų pažvelgti kaip į daugybės susikertančių gijų rezginį, kur kiekviena gija – ryšys su kiekvienu konkrečiu žmogumi, galbūt kol kas dar nesutiktu.
Visa mūsų gyvenimas – tai sąveikavimas tarp žmonių. Ir nors šiuolaikinės technologijos, socialiniai tinklai bando įtikinti, kad šitą sąveikavimą galima suvesti iki minimumo, vis dėl to kažkas pasikeičia mūsų protuose, kai suprantame, jog nieko atsitiktinio mūsų gyvenime nebūna.
Ne visi susitikimai turi būti ilgalaikiai, kai kurios pažintys gali trukti kelias minutes. Pavyzdžiui, kad sustabdytų mus minutei ir padėtų išvengti autoavarijos. Ar kad susitiktume su potencialiu mylimuoju. Kartais pasaulis atsiunčia žmogų mums į pagalbą, net jeigu jis paskui netaps mums labai svarbiu.
Ir nors negalime šito numatyti ir prognozuoti, visgi galime pasiruošti iš anksto tokiems gyvenimiškiems netikėtumams.
Žmonės, kurie turi mus pažadinti. Tai tie, kurie ateina ilgam laikui. Kartais tai mūsų partneriai, taip vadinamos giminingos sielos. Žmonės, kurie visiškai pakeičia mūsų gyvenimą.
Žmonės, kurie padeda prisiminti, kas esame. Žengdami per gyvenimą, galime pasiklysti. Kasdieninėje rutinoje pamirštame, kuo norėjome tapti, apie ką svajojome ir tebesvajojame iki šiol. Kas esame iš tikrųjų. Ir kalba eina netgi ne apie veiklą, miestą ar gyvenimą, o apie širdį, vidinę savijautą. Ir štai ateina žmogus, kuris padės suprasti, kas esame, kad pagaliau imtume žengti būtent savo keliu.
Žmonės, kurie svarbūs tik vienu konkrečiu momentu. Kai pradedame pokalbį su atsitiktiniu pakeleiviu ir niekaip negalime sustoti. Ar kai apsikeičiame šypsenomis su važiuojančiu kaimyniniu eskalatoriumi žmogumi prekybos centre. Ir tai mums atrodo kaip išties kažkoks be galo svarbus ryšys.
Vien tai, kad žmogus neliks mūsų gyvenime ilgam, dar nereiškia, kad toks susitikimas neturi prasmės ir tikslo. Prasmę šiame pasaulyje turi viskas. Ir būtent tos neregimos gijos, jungiančios mus vieną su kitu, ir paverčia gyvenimą šiame pasaulyje tokiu sukrečiančiai neprognozuojamu, nes mes niekada nežinome, kada sutiksime tą, kuris privers mus pakeisti gyvenimą.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…