Stebuklingas žodis - "privalėti" - Saviugda Ir Tobulėjimas

Šis žodis išties stebuklingas, bent jau kai kuriems žmonėms. Jiems kažkodėl atrodo, kad jeigu kažkas kažką privalo, reiškia, būtinai tai padarys. Žinote, kuo tai baigiasi?

Žmogus eina per gatvę, nepasižiūrėjęs į abi puses – juk vairuotojas privalo sustoti, užsidegus raudonai šviesai, privalo praleisti pėsčiuosius perėjoje. O vairuotojas nepastebėjo raudono signalo ar nutarė prašokti, nesuvaldė automobilio ir t.t. Rezultatas – sulaužyti kaulai, sulaužyti likimai. O jeigu žmogus būtų netikėjęs žodžio „privalėti” stebuklinga galia, jis netgi priešais perėją, degant žaliam signalui apsidairytų ir pastebėtų pavojų.

Aš, pavyzdžiui, žinau, kad iš antros eismo juostos pėsčiųjų nesimato ir jei pirmoji juosta pradeda stabdyti, ne visi vairuotojai įsitikinę, kad ir jiems reikia spausti stabdžius. Dėl to visada atsargiai išeinu, o tiksliau – dirsteliu – iš už pirmos eismo juostos automobilių. Ir jau kokius penkis kartus toks atsargumas išgelbėjo jeigu ne gyvybę, tai jau tiksliai sveikatą.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

O žodžio „privalėti” stebuklais tikintys žmonės ramiausiai drožia į priekį, juk vairuotojai PRIVALO sustoti.

Šis reiškinys sutinkamas ne vien gatvėse, savaime aišku. Žmonės tiki, kad viršininkai privalo būti tokiais, o pavaldiniai – anokiais, vyrai – štai tokiais, o žmonos – štai tokiomis.

Tikėjimas šio žodžio stebuklingumu man panašus į vieną kompiuterinį žaidimą. Jame išties pakanka uždėti paukščiuką punkte, kuris reiškia, tarkime „Neužskaityti ugnies į savus” ir viskas – jokios „draugiškos ugnies”, šaudyk kiaurai saviškius kiek tik lenda.

Tačiau gyvenimas – ne kompiuterinis žaidimas. Ir jeigu kažkur parašyta „vairuotojas privalo sustoti užsidegus raudonam šviesoforo signalui”, tai visiškai nereiškia, kad visi ir visada sustos. Tačiau tikėjimas stebuklais verčia kai kuriuos tikėti, kad taip ir bus – būtinai sustos.

Anaiptol. Taisyklių laikomasi ne dėl to, kad jas sugalvojo ir įvedė (tai jums ne punktas žaidime), o todėl, kad žmonės turi priežasčių jų laikytis. Kažkas bijo bausmės, kažkam tokia taisyklė atrodo protinga, kažkam taisyklė palengvina gyvenimą – ne tai svarbu.

Svarbu štai kas – visada atsiras žmonių, kurie šiuo konkrečiu momentu taisyklės nesilaikys. Galima kiek tik norite pliurpti apie tai, kad jis PRIVALO taisyklės laikytis, situacijos tie pliurpalai nepakeis. Ir bus labai gerai, jei viskas baigsis tik nedideliu išgąsčiu.

Tiesiog dabar pamėginkite pagalvoti – kokiose situacijose ir kaip stipriai jūs pats tikite žodžio „privalėti” stebuklingumu? Atsakyti nebūtina, klausimas užduotas ne tam.

Tiesiog susimąstykite – kur ir kada esate įsitikinęs, kad jeigu žmogus privalo, tai būtinai vis tai padarys? Ir tuo pat metu pagalvokite, kiek rizikingų poelgių patys darote, tikėdami, kad kiti kažką privalo.

Kalba ne apie tai, kas negalima pasikliauti kito žmogaus duotu žodžiu. Kalba apie tai, kad labai kvaila tikėti žodžio „privalėti” stebuklais.

Šaltinis